Patrickas Krameris įbeda adatą lankytojui į ranką ir suleidžia po oda ryžio grūdo dydžio mikrolustą. „Štai ir viskas, dabar jūs – kiborgas“, – sako jis ir pleistru užklijuoja tarp Guillermo Geronimo smiliaus ir nykščio esančią žaizdelę. 34 metų amžiaus brazilas šiuo lustu, panašiu į implantuojamus milijonams naminių gyvūnų ir gyvulių visame pasaulyje, atsirakins duris kaip vizitine kortele.

Krameris – Hamburge įsikūrusio startuolio „Digiwell“, užsiimančio skaitmeninių technologijų diegimu į žmogaus kūną – biohakingu, – generalinis direktorius. Pasak Kramerio, per pastaruosius pusantrų metų jis implantavo maždaug 2 tūkstančius panašių lustų. Jo paties rankose trys: raktas nuo biuro, medicininių duomenų saugykla ir dar vienas, skirtas dalinimuisi kontaktiniais duomenimis. „Digiwell“ – kol kas viena iš nedaugelio tokias paslaugas siūlančių kompanijų. Biohakingo šalininkų vertinimu, pasaulyje yra apie 100 tūkstančių kiborgų. „Dabar klausia ne „ar turite mikrolustą?“, o „kiek jų turite?“. Tapome meinstrymu“, – sako Krameris.

⁠Gartner tyrimų centras mėgėjišką biohakingą įvardino kaip vieną iš penkių verslą pakeisiančių technologijų tendencijų (tarp kitų – blokų grandinių technologijos ir dirbtinis intelektas). Iki 2025 metų žmogaus galimybių plėtimo rinka išaugs daugiau nei dešimteriopai – iki $2,3 mlrd. Tarp jų – implantai, bioninės galūnės ir dar tik populiarėjantis smegenų prijungimas prie kompiuterių. „OG Analysis“ analitikai prognozuoja, kad tai vyks, šiomis technologijomis ėmus naudotis sveikatos apsaugos, gynybos, sporto ir industrijos pramonėms.

„Esame pačioje šios tendencijos vystymosi pradžioje“, – sako Oliveris Bendelis, Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universiteto profesorius, nagrinėjantis kompiuterinės etikos klausimus.

Ispanė šokėja Moon Ribas implantavo į ranką prijungtą prie seisminių jutiklių lustą, reaguojantį į požeminius judesius bet kurioje Žemės rutulio vietoje. Šį lustą ji naudoja savo performense „Žemės drebėjimų belaukiant“.

Neilas Harbissonas, dailininkas daltonikas iš Š. Airijos, išmoko skirti spalvas, naudodamas specialią jutiklinę anteną ant galvos. Rich Lee iš Sent Džordžo (Jutos valstija) išleido apie 15 tūkstančių „Lovetron 9000“ – iš esmės, į gaktikaulį implantuojamam vibratoriui. Pats Lee šios technologijos kol kas neįsidiegė, bet gali pasigirti kitais implantais: magnetukais pirštų galiukuose, dviem mikrolustais rankose – pranešimų siuntimui į telefoną, o taip pat temperatūros matavimo biometriniu jutikliu žaste . „Mes – pirmeiviai, – mano Lee. – Tačiau technologijai populiarėjant, beveik visi galės panaudoti ją savo nuožiūra“.

Lee dalyvavo Austine vykusioje „BdyHax“ konferencijoje, kurioje biohakeriai gali susipažinti su savo kolegomis kiborgais, aptarti naujausias tendencijas ir įvertinti prietaisus. Šiais metais tarp skaičiusiųjų pranešimus buvo dirbtinės kasos kūrėjas, įvairių prietaisų prijungimą prie smegenų propaguojančios grupės atstovas, o taip pat mokslininkas iš DARPA, tyrinėjantis, kaip būtų galima kovoti su atminties netekimu ir kaip biohakingu pagerinti galūnių neturinčių žmonių gyvenimą.

Biohakingas kelia ir daugybę etinių, duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo klausimų, nes praktiškai į bet kurį tokį prietaisą galima įsilaužti. Implantai gali netgi tapti kiberginklais ir siųsti kitiems lustams kenksmingas nuorodas.

„Užkrėstą išmanųjį telefoną galima išjungti ir padėti į šoną, bet su implantu taip pasielgti nepavyks“, – sako Friedmannas Ebeltas iš Vokietijoje įsikūrusios „Digitalcourage“ grupės, užsiimančios interneto naudotojų konfidencialių duomenų ir teisių apsauga.

Visi šie nuogąstavimai netrukdo stambiems verslininkams biohakingą vertinti palankiai. „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas yra pareiškęs, kad sekdami laiko pulsą, žmonės privalo tapti kiborgais. Jis investavo mažiausiai 27 milijonus dolerių į kompaniją „Neuralink“, kuri užsiima neurosąsajų kūrimu. Dabar „Neuralink“ rengia pranešimą, kuris, kaip pranešė pats Muskas skandalingame filmuke, kuriame rūkė marihuaną, pateisins net aukščiausius lūkesčius. O pernai kompanija iš Viskonsino „Three Square Market“, gaminanti savitarnos automatus biurų poilsio kambariams, paklausė savo 200 darbuotojų, ar norėtų, kad jiems būtų atlikta lustų implantavimo procedūra. Daugiau kaip 90 iš jų sutiko. Dabar jie turi implantus, kuriais gali įeiti į biurą, identifikuoja save kompiuteryje ir perka užkandžius kompanijos automatuose.

„Digiwell“ lustai – vos 12 mm dydžio. Implantas kainuoja nuo $40 iki 250, o implantavimo procedūrą Krameris atlieka už $30. Tarp jo klientų – advokatas, kuriam patogu gauti konfidencialius duomenis, kaskart neįvedinėjant slaptažodžio, mergina be rankos, pėdoje įtaisytu lustu atidaranti duris, ir Parkinsono liga sergantis senjoras, kartą be jėgų sukniubęs prie savo namų slenksčio po dviejų valandų nesėkmingų bandymų pataikyti raktą į spyną. Dabar jis atsidaro duris rankoje esančiu lustu.

Krameris taip pat tapo vienu iš pažangesnius implantus kuriančios kompanijos „VivoKey Technologies“ steigėjų. Tikimasi, kad jos gaminys bus pristatytas jau kitais metais. Jis galės generuoti internetinių sandorių slaptažodžius, o pirkėjai galės įsikelti implanto funkcijas praplėsiančias tobulinimo programas. „Žmonija negali laukti milijonus metų, kol smegenis ir kūnus patobulins evoliucija, būtent todėl atliekame tai patys“, – tikina Krameris.

republic.ru