Naujausias saugumo skandalas, į kurį pateko „Facebook“, dar vienas smūgis šio socialinio tinklo reputacijai. „Facebook“ pats tai puikiai supranta, todėl praeitą savaitę suskubo aiškinti žurnalistams, kas nutiko, kad nukentėjo per 50 mln. žmonių asmeniniai duomenys. Marko Zuckerbergo balsas skambėjo pavargusiai. Be to, jo balsas skambėjo desperatiškai.
Tik pasklidus žiniai apie pavojų žmonių asmeniniams duomenims, bendrovė laukė, kol paaiškės daugiau faktų: ir sulaukė – nustatyta, kad žala žymiai didesnė nei visi iš pradžių manė. Visai gali būti, kad saugumas buvo pažeistas ir naudojantis paslaugomis, kai asmuo prie savo paskyros jungiasi per socialinį tinklą, pavyzdžiui, „Tinder“, „Spotify“ ar „Airbnb“. Taigi, kol kas niekas negali tiksliai pasakyti, kiek duomenų pasisavino programišiai, tačiau aišku viena: piktavaliai gavo prieigą prie aukų profilių.
Deja, bendrovės reakcija neadekvati padarytai žalai. Žurnalistams atstovai bijojo pasakyti tiesą ir prisipažinti, kad iš tikrųjų saugumo pažeidimas gali būti žymiai didesnio masto, nei visi galvojo – būtent tokį klausimą uždavė „Slate“ žurnalistas Willas Oremusas.
Nors apie naujausią išpuolį prieš „Facebook“ žinome labai mažai, vienas dalykas yra akivaizdus: „Facebook“ po šio skandalo turėtų nuvertėti keliais milijardais, ir tai būtų gana sąžininga, įsitikinusi Sh. Gosh. Anot ekspertų, šio asmeninių duomenų nutekinimo mastas yra rimtesnis nei „Cambridge Analytica“.
Net jeigu per stebuklą programišiai ir pasisavino labai mažai pinigų, faktas, kad toks dalykas nutiko bendrovei, kuriai savo asmeninius duomenis patikėjo du milijardai žmonių, tiesiog kelia šiurpą. O viskas dėl bendrovės ambicijų bet kokia kaina augti ir nepasotinamo gobšumo.
Maždaug 2010 metais vyko arši kova dėl mūsų kolektyvinės skaitmeninės tapatybės. Visi puikiai žino, kad prisiminti paskyrų pavadinimus ir slapyvardžius kiekvienai svetainei yra neįmanoma misija. Taigi sprendimai buvo du: naudotis slapyvardžių tvarkykle arba prisijungimams pasitikėti tokiomis svetainėmis kaip „Google“ ir „Facebook“.
Tokia taktika pasiteisino. „Facebook“ tapo populiariausia registracijos priemone. Vartotojas išlošė atsikratęs pareigos prisiminti nesuskaičiuojamą kiekį prisijungimų ir slaptažodžių. Tokioms paslaugoms kaip „Spotify“ tai buvo galimybė užtikrinti spartų vartotojų skaičiaus augimą. „Facebook“ gauta nauda – dar daugiau asmeninių duomenų.
Ar tikrai vertėjo „Facebook“ patikėti savo asmeninius duomenis mainais už paprastesnį prisijungimą? Juo labiau, kad šis socialinis tinklas nebepatikimas tokios informacijos sergėtojas. Praeitą penktadienį pasklidusios žinios sufleruoja, jog ne.
Saugumo ekspertai ir žurnalistai jau ne vienerius metus skambino pavojaus varpais: interneto milžinams atiduoti savo privatumą – nereikalinga rizika. Vartotojai turi teisę pelnytai pykti, jog sparčiai augantis socialinis tinklas visai nesirūpina kokybe. Bendrovė tikrai neverta milijardais matuojamo pasitikėjimo, įsitikinusi Sh. Gosh.
