Pokyčiai numatytų galimybę žiniasklaidos priemonėms gauti pajamas iš interneto milžinų už jų turinio fragmentų, pavyzdžiui, antraščių, nuotraukų ar tekstų ištraukų skelbimą tokiose platformose kaip „Google News“ ar „Facebook“.
Dėl šio klausimo vyko viena aktyviausių lobistinių kampanijų per Europos Parlamento istoriją – politikai buvo užversti milijonais laiškų ir tūkstančiais skambučių.
Žiniasklaidos priemonės remia siūlomas nuostatas ir sako, kad iš jų turinio uždirbantys interneto milžinai turėtų pasidalyti savo pelnu.
Kritikai teigia, kad siūlomos pataisos suvaržytų internetą ir didintų jo kontrolę, galbūt padidintų prieigos kainas. Interneto vartotojų kuriama enciklopedija „Wikipedia“ paskelbė, kad teisiniai pakeitimai priverstų ją užsidaryti.
Į diskusiją dėl būsimo balsavimo įsitraukė ir Lietuvos žiniasklaida – dienraštis „Verslo žinios“ antradienį išėjo tuščiu pirmu puslapiu.
Laikraščio redakcijos skiltyje rašoma, kad dabartinė padėtis, kai interneto agregatai naudoja žiniasklaidos turinį neatlygintinai, ją silpnina, o tai gali nuvesti „tiesiai į autoritarizmą, į kareivinių ir kalėjimų visuomenę“.
„Tuomet, kai redakcijos ir leidyklos sunyks, paprastiems interneto vartotojams, kurių palankumą dabar tikisi įgyti kokie nors „Facebook“ ar „Google“, tikrai liks vien netikrų naujienų – „fake news“ – erdvė. O tų netikrų naujienų platinimą užsakinės įvairių ir neretai nešvarių pinigų krūvų vartytojai“, – teigiama publikacijoje.
Lietuvos europarlamentarai prieš balsavimą sakė tikintys, kad iki trečiadienio pavyks rasti kompromisinę ginčijamo 11 direktyvos straipsnio formuluotę.
Jeigu Europos Parlamente būtų patvirtinti pasiūlymai keisti autorių teisių direktyvą, dėl konkrečių pataisų spręstų iš bendrijos narių atstovų sudaryta Taryba. Po to projektas vėl grįžtų į Europos Parlamentą.