Tradiciškai skrydžių palydovėmis dažniausiai buvo moterys, tačiau dabar ir nemažai vyrų dirba šį darbą. Visgi, Indijos žemų kainų oro linijos dar prieš kelerius metus nusprendė visiškai nesamdyti vyrų šiam darbui ir dabar dėl to džiaugiasi.
Ar galite įsivaizduoti darbą, į kurį nebūtų priimamos moterys? Kai kurie darbai reikalauja didelės fizinės jėgos ir ištvermės, todėl ten daugiausia dirba vyrai. Tačiau tikriausiai kompanijos puslapyje nerasite įrašo, kad moterys nėra priimamos – tai sukeltų pasipiktinimo bangą. Tačiau kai 2013 metais Indijos žemų kainų oro linijos „Go Air“ nusprendė nesamdyti vyrų skrydžių palydovų darbui viskas praėjo gana ramiai – tai gan logiškas sprendimas.
Tuomet „Go Air“ vadovas sakė – „Mes žvalgomės į visus būdus, kurie mums padėtų išlikti pelningiems“. Taigi, tai buvo finansinis sprendimas. Reikalas tame, kad 2012 metais Indijos rupijos kursas nukrito 27 proc. lyginant su JAV doleriu. „Go Air“ yra gana mažos oro linijos, tuo metu turėjusios vos 15 orlaivių flotilę. Tokie ekonomikos rodiklių svyravimai skaudžiai atsiliepė realioms „Go Air“ pajamoms. Tuo metu šiose oro linijose dirbo 330 skrydžių palydovų, 132 iš kurių buvo vyrai. Taigi, nuspręsta daugiau jų nesamdyti.
Nei vienas vyras nebuvo atleistas, tačiau „Go Air“ nusprendė, kad visi nauji orlaiviai turės moteriškas įgulas, neskaitant pilotų. „Go Air“ jau tada planavo iki 2020 metų įsigyti net 80 naujų lėktuvų. Buvo nuspręsta, kad visos naujai pasamdytos skrydžių palydovės bus moterys. Informacija apie tai, kad vyrai nėra laukiami, buvo paskelbta viešai ir visi tik palinkčiojo galvomis – tai logiška.
Moterys vidutiniškai sveria bent 15-20 kg mažiau nei vyrai. Viename lėktuve („Go Air“ naudoja „Airbus A320neo“ lėktuvus) dirba 3-4 palydovai. Taigi, samdant vien moteris pavyktų sutaupyti iki 80 kg svorio. Manote, kad tai – niekis? „Go Air“ skaičiuoja, kad papildomas kilogramas per vieną skrydžio valandą kainuoja apie 3 euro centus. Taigi, konservatyviais skaičiavimais, 3 valandų skrydis su vien moterimis palydovėmis, lyginant vien vyrišką įgulą, oro linijoms kainuotų 7 eurais pigiau. Tačiau tai – labai pesimistinis scenarijus – realiai „Go Air“ per metus vien dėl šio sprendimo sutaupys 365 tūkstančius eurų.
Vėlgi, tikriausiai manote, kad tai nesąmonė? Maždaug tuo pat metu „Go Air“ sumažino skrydžio žurnalo dydį, taip sutaupydama kelis gramus. Taip pat buvo nuspręsta niekada pilnai nepripildyti vandens talpos – keleiviai vis tiek jos niekada neištuštindavo. Kiekvienas sutaupytas gramas padeda.
