Mokslininkus subūrusios ir apšvietimo sprendimus siūlančios įmonės „Ledigma“ Mokslinių tyrimų ir plėtros skyriaus vadovas pasakoja, kas galėtų būti patobulinta jau esančiose apšvietimo sistemose Lietuvos miestuose ir ką reiškia „dušo principas“ išmaniajame interjere.

Kada, jūsų nuomone, miestą jau galima vadinti turinčiu išmanią apšvietimo sistemą?

– Miesto išmanumas yra gana plati sąvoka ir dažnai skirtingai suvokiama skirtingų žmonių. Aš vadovaujuosi apibrėžimu, naudojamu išmaniajai pramonei, kad išmani sistema (gamybos, eismo valdymo, apšvietimo ar dar kokia) skiriasi nuo paprastos tuo, kad remiantis tam tikra realaus laiko informacija, gaunama iš įvairių jutiklių, automatiškai reaguoja į situaciją ir priima sprendimus tam tikrose leistinose ribose be žmogaus įsikišimo.

Taigi matome, kad išmani sistema, visų pirma, turi turėti tam tikrą realiu laiku veikiančių jutiklių tinklą ir centralizuotą arba lokaliai veikiantį (mikro)kompiuterį, kuris, apdorojęs informaciją, priima sprendimus ir koreguoja ar optimizuoja sistemos darbą. Kokio sudėtingumo ir detalumo šios sistemos, kokio pažangumo sprendimo priėmimo algoritmai (gal net dirbtinis intelektas) lemia, ar sistema labai išmani ar tik šiek tiek.

Pavyzdžiui, šiandien daugumos Lietuvos miestų ir magistralinių kelių apšvietimo sistemos yra kažkiek išmanios, nes naudojasi šviesos jutikliais bei laikrodžiu. Pagal šią informaciją sistemos automatiškai įjungia ir išjungia apšvietimą, tam tikrą valandą nakties metu pritemdo šviesas. Kai kur tokios sistemos veikia lokaliai, kai kur jau sujungtos su centralizuotu tinklu, kuris kaupia ir teikia informaciją apie sistemos būklę, automatiškai praneša apie gedimus ir panašiai. Deja, bet tokių centralizuotų sistemų Lietuvoje dar labai mažai.

Kokius sprendimus miesto apšvietimui siūlote jūs?

– Kadangi mūsų kompanija yra pumpurinė iš Vilniaus universiteto (Fizikos fakulteto, Fotonikos ir nanotechnologijų instituto) ir mūsų komanda yra mokslininkai, tai mes, visų pirma, teikiame intelektualines paslaugas tiek miestams, tiek apšvietimo ir valdymo sistemų gamintojams, kuriantiems naujas išmanias sistemas arba kvalifikuotai integruojančiais jau sukurtas kitur.

Aš pats asmeniškai daug bendrauju su „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų“ (VGAET) įmone, kuri yra atsakinga už Vilniaus miesto apšvietimą, tai pat esu konsultavęs Šiaulių, Panevėžio, Širvintų, Alytaus miestų, Švenčionių rajono savivaldybių administracijas bei apšvietimą užtikrinančias įmones.

Su Vilniaus universitete esančia unikalia įranga atliekame apšvietimo prietaisų kokybinius (fotometrinius) tyrimus, jau instaliuotų sistemų parametrų tyrimus pagal LST 13201 gatvių apšvietimo standartą ir panašiai.

Bendrai pasakius, „Ledigmos“ tikslas yra komercializuoti VU turimas žinias ir technologijas jas parodant ir pristatant rinkoje. Paskutiniu metu su mūsų pagalba kelios Lietuvos įmonės yra sukūrusios išmanias apšvietimo sistemas, atsižvelgiančias į žmonių ir gyvūnų fotofiziologinius poreikius skirtingu paros metu (biologinio laikrodžio aspektus), užtikrinančias išskirtinai kokybišką spalvų atgavą interjere ir panašiai.
„Ledigmos“ komanda: Pranciškus Vitta, Andrius Petrulis ir Justinas Baužys

Galbūt planuose ar vizijose turite naujų apšvietimo produktų ar sistemų, kurie galėtų būti panaudoti išmaniajame mieste?

– Vizijų, kaip ir idėjų, dažniausiai būna daugiau nei laiko ir pajėgumų jas įgyvendinti. Jau daugiau kaip 10 metų dirbdami šioje srityje puikiai suprantame, kad graži vizija ant popieriaus ar mokslinėje konferencijoje dar toli gražu nereiškia tvaraus verslo modelio, kurį būtų galima nedelsiant realizuoti praktikoje.

Reikia pripažinti, kad „išmanumas“ yra brangiau kainuojantis, reikalauja aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų jo priežiūrai, o gaunama nauda dažniausiai suvokiama kaip malonumas, bet ne būtinybė.

Kaip vertintumėte šiuo metu esančias miestų apšvietimų sistemas didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda)? Ar šios sistemoms jau gali būti vadinamos išmaniosiomis?

– Kaip jau minėjau anksčiau, šiuose miestuose esančios apšvietimo sistemos yra jau iš dalies išmanios, automatiškai įsijungia/išsijungia, kai kurios jau sujungtos į centralizuotą tinklą, taigi operatorius gali pastebėti gedimus ar kitokius sutrikimus. Kai kurie miestai (bent jau Vilnius) turi kažkiek išmanias eismo valdymo sistemas, modernėja viešojo transporto tinklai, tačiau šios sistemos nesusietos su apšvietimu ir neišnaudojama eismo dalyvių informacija, pavyzdžiui, išmaniam apšvietimo valdymui. Pastaruoju metu miestai modernizuojasi, keičia apšvietimo sistemas ir prietaisus, todėl tikiuosi, kad ir išmanumo šioje srityje padaugės.

Tikriausiai stebite užsienio miestų apšvietimo situaciją. Kokių miestų apšvietimo sistemos jums atrodo labiausiai pažengusios? Kodėl?

– Miestų apšvietimo ir valdymo sistemų diegimas yra sudėtingas ir daug lėšų bei laiko reikalaujantis procesas, todėl nieko keista, kad ir žinomiausi pasaulio miestai nebūtinai yra labai išmanūs. Europoje šioje srityje pastebima Kopenhaga bei kiti Skandinavijos miestai, daug inovacijų taiko Olandijos miestai, kaip Eindhovenas, Amsterdamas.

Pavyzdžiui, Amsterdamas jau kuria išmanaus miesto viziją, kaip miestas atrodys ir funkcionuos 2040 metais. Turime suprasti, kad išmanių miestų negalime gauti per kelerius metus, reikia pradžiai turėti ilgalaikę strategiją ir viziją, kurios būtų siekiama ateityje.

Kadangi inovacijos ir kitos naujovės atsiranda nuolat, transformuojasi, tai pats išmanumo diegimo procesas turi būti lankstus, „gyvas“, nuolat diskutuojamas su visuomene ir t.t. Pavyzdžiui, Olandijoje daug skirtingų žmonių yra įtraukiami į miestų modernizavimo procesus, net atliekami eksperimentai ir moksliniai tyrimai šiais klausimais, todėl ir rezultatas būna visapusiškesnis, labiau apgalvotas, išdiskutuotas.

Jūs siūlote sprendimus ir interjerui? Gal galite pateikti pavyzdžių, koks turėtų būti apšvietimas išmaniajame interjere?

– Mūsų požiūriu interjero apšvietimas turi būti kaip įmanoma lankstesnis, t.y. realizuojamas „dušo principas“. Taip, kaip maudydamiesi duše, mes laisvai pasirenkame vandens srovės stiprumą, kryptį ir temperatūrą pagal tai, kaip mums reikia ir kaip jaučiamės konkrečiu momentu, taip ir kai kurie mūsų apšvietimo gaminiai leidžia pasireguliuoti šviesos stiprumą, spalvinę temperatūrą, spalvų sodrį ir kitus parametrus priklausomai nuo to, kaip jaučiamės ir ko norime.

Ateities interjeras turėtų būti tiek išmanus, kad nuspėtų vartotojo poreikius ir automatiškai sureguliuotų apšvietimą taip, kaip reikia, tačiau čia dar daug kas ateityje ir kol kas tenka „paaiškinti“ apšvietimo sistemai, ko nori.

Dirbate kartu su mokslininkų komanda. Kokių technologijų išradimo ar tobulinimo apšvietimo srityje dirbate šiuo metu?

– Kaip jau minėjau, mes patys esame mokslininkai bei dirbame su kitais mokslininkais. Šiuo metu dar daug neatsakytų klausimų yra apie šviesos poveikį žmogui ir gamtai. Jau yra įrodymų, kad šviesa reikalinga biologinio laikrodžio sinchronizacijai, kad galima pagerinti miego kokybę, dėmesio sutelkimą ar mokymosi gebėjimus, kad šviesa galima gydyti, pavyzdžiui, depresiją, tačiau šių fragmentinių žinių dar nepakanka susidaryti plačiam vaizdui: kaip iš tikrųjų žmogaus organizmas panaudoja ir suvokia šviesą ir kaip išmanus apšvietimas galėtų padėti žmonėms išspręsti konkrečias problemas.

Taip pat daug dirbama ir su šviesos panaudojimu augalams. Mūsų tyrimų grupė buvo vieni pirmųjų pasaulyje pasiūlę modernius šviesos diodus (angliškai LED) naudoti augalų apšvietimui ir išmaniai valdyti fotofiziologinius procesus. Nors šios idėjos buvo pristatytos dar 2004 metais, dar ir šiandien daug augalų auga apšviesti XX a. technologijomis. Šiuo metu kai augalai tampa svarbia interjero dalimi, tai išmanus apšvietimas sprendžia ne tik žmonių, bet ir erdve su jais besidalinančių augalų apšvietimo ir estetinius poreikius.

Ne ką mažiau svarbus šviesos ir apšvietimo skverbimasis į pramonę, ypač į išmaniąją pramonę, kur naudojama mašininė rega, padedanti žmonėms spręsti įvairiausius uždavinius. Kadangi mašininė rega visiškai kitokia nei žmogaus, tai teisingas, specializuotas apšvietimas, priderintas prie konkrečių mašininės regos poreikių, integruotas su sudėtingomis gamybinėmis sistemomis, yra svarbus mūsų ateities produktų plėtros objektas.