Latvijos bei kai kurių kitų šalių kalbomis sudaryta internetinė enciklopedija „Wikipedia“ ėmėsi protesto bei sustabdė prieigą prie savo internetinių puslapių.

Latviška, lenkiška, itališka ir kitų kalbų „Wikipedia“ versijos buvo nepasiekiamos ir pagrindinis jų puslapis informavo skaitytojus apie EP balsavimą bei pavojų, kurį siūloma direktyva kelia interneto saugumui.

Puslapis perspėjo, kad jei ši prieštaringai vertinama direktyva bus priimta, „Wikipedia“ gali užsidaryti apskritai.

Wikipedia“ lietuvių kalba dirbo be sutrikimų.

Pranešime taip pat pabrėžiama, kad prieštaravimą direktyvai išreiškė daugiau nei 70 mokslininkų, įskaitant svetainių aprašymo kalbos HTML kūrėją Timą Bernersą-Lee, taip pat 147 organizacijos, kurias sudaro įvairios žmogaus teisių, spaudos laisvės, tyrimų ir technologijų organizacijos, tarp kurių yra ir ne pelno siekianti atviro turinio projektų organizacija „Wikimedia Foundation“, plėtojanti pačią „Wikipedia“.

Rugsėjį atnaujins diskusijas

Ketvirtadienį Europos Parlamentas (EP) atsisakė suteikti mandatą pradėti derybas su ES valstybėmis dėl autorių teisių reformos, kuria siekiama užtikrinti sąžiningą atlygį menininkams ir žurnalistams.

ES autorių teises skaitmeninėje erdvėje saugančios taisyklės galioja nuo 2001 m. ir nebeatitinka šiandienos skaitmeninio pasaulio realijų. Be to, dauguma ES teisės aktuose numatytų autorių teisių išimčių šiuo metu yra neprivalomos, o atskirų ES šalių įstatymai gerokai skiriasi.

Todėl ES siekia atnaujinti autorių teisių apsaugą internetinėje erdvėje ir užtikrinti, kad interneto platformų ir naujienų kaupiklių veikla neatimtų sąžiningo atlygio iš kūrėjų, ypač menininkų, muzikantų ir žurnalistų. Didžiausią kontraversiją sukėlė siūlymas apibrėžti, kokio dydžio teksto ar kitokio kūrinio dalį galima pateikti naujienų kaupiklio (agregatoriaus) tinklalapyje nemokant teisių turėtojui licencijos mokesčio.

Birželio 20 d. Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas pasiūlė šios srities teisės akto projekto pakeitimus, kurių pagrindu būtų deramasi su ES Taryba (valstybių atstovais) dėl galutinio teksto. Ketvirtadienį EP mandatui derėtis su Taryba šių pakeitimų pagrindu pritarė 278 EP nariai, nepritarė 318, o susilaikė 31. Tai reiškia, kad šio teisės akto projektas bus svarstomas rugsėjo 10–13 d. Strasbūre rengiamoje plenarinėje sesijoje. Joje taip pat galės būti balsuojama dėl naujų pakeitimų, o tada jų pagrindu bus iš naujo balsuojama dėl mandato derėtis su ES Taryba.

Po balsavimo EP pranešėjas Axel Voss (Europos liaudies partija, Vokietija) teigė: „Apgailestauju, kad dauguma EP narių nepalaikė pozicijos, kurią rėmė Teisės reikalų komitetas ir aš asmeniškai. Tačiau tai yra demokratinio proceso dalis. Rugsėjį grįšime prie šios temos ir bandysime atsižvelgti į piliečių rūpesčius, o kartu pritaikyti mūsų autorių teisių taisykles prie skaitmeninio amžiaus“.