Įrenginiai paprastai sukonfigūruojami įmonės IT specialistų, kurie įveda prisijungimo informaciją, įdiegia būtiniausias programas ir visas priemones, reikalingas norint patogiai ir kokybiškai atlikti darbo užduotis.
Maždaug penktą darbo dieną darbuotojai paprastai pradeda keisti gautą įrenginį, papildydami jį kokiomis nors funkcijomis arba koreguodami tam tikras nuostatas ar vaizdo elementus, pavyzdžiui, numatytąją ekrano užsklandą pakeičia gyvūno augintinio atvaizdu. Ne retas darbuotojas per darbo kompiuterį jungiasi prie asmeninių „Spotify“ arba „Facebook“ paskyrų.
Vis dėlto kibernetinės saugos specialistai perspėja, kad tie, kuriems prisėdus prie darbo kompiuterio išnyksta riba tarp profesinės karjeros ir asmeninio gyvenimo, elgiasi labai neapdairiai ir sukelia riziką ne tik sau, bet ir įmonei. Toliau glaustai paminėta, ko geriau nedaryti naudojant darbo kompiuterį, remiantis portale „Business Insider“ skelbiama publikacija.
1. Neįrašinėkite asmeninių slaptažodžių į darbo įrenginio slaptažodžių valdymo sistemą.
Darbe esantis įrenginys paprastai naudojamas aštuonias valandas per dieną arba kiek ilgiau. Tačiau jei nešiojatės jį namo, ilgainiui jis gali tapti pagrindiniu jūsų įrenginiu, įjungiamu dažniau nei asmeninis. Kaip tik todėl, pasirodžius raginimui įrašyti slaptažodį į slaptažodžių sistemą, labai lengva neapdairiai spustelėti sutikimo mygtuką. Tik šiuo atveju skubėti jokiu būdu nereikia.
Remiantis Virdžinijoje (JAV) įkurtos žmogiškųjų išteklių valdymo asociacijos „Society of Human Resource Management“ (SHRM) pateikta informacija, į daugelio įmonių kompiuterių, el. pašto ir interneto naudojimo taisykles įtraukta tam tikra sąlyga, neleidžianti išsaugoti asmeninių slaptažodžių.
Atminkite, kad visada pravartu perskaityti įmonėje galiojančias interneto ir įrenginių naudojimą apibrėžiančias strategijas, kad žinotumėte, ką daryti galima, o ko – ne.
2. Nerašykite nepadorių juokelių naudodami pranešimų mainų programas.
Pokalbių programėlėms tampant vis populiaresnėmis komandos bendradarbiavimo priemonėmis, labai lengva prarasti budrumą ir pasijusti juose tarsi privačioje erdvėje, kurioje paprastai leidžiame sau pasidalyti naujausiais gandais arba šiurkščiau pajuokauti. Vis dėlto atminkite, kad visos per programas išsiunčiamos žinutės išsaugomos serveriuose, kuriuose jas, kaip ir el. laiškus, galima bet kada surasti.
Naudojant „Slack“ (debesų kompiuterijos pagrindu veikiantis bendradarbiauti skirtų priemonių ir paslaugų rinkinys) galima rasti visus jūsų pokalbius – tiek viešus, tiek privačius, kurių turinio atskleisti, ko gero, nenorėtumėte. Visada galvokite, ką rašote, ir jokiu būdu nesidalykite paslaptimis pokalbių programose.
3. Nesijunkite prie nemokamo viešojo „Wi-Fi“, jei dirbate su neviešintinu turiniu.
Kai dirbti nuotoliniu būdu ir naudotis darbo el. paštu sėdint kad ir kavinėje tapo įprasta, kyla didelė pagunda prireikus per darbo kompiuterį prisijungti prie nemokamo viešojo „Wi-Fi“ tinklo – juk internetas taip lengvai pasiekiamas, o viršininkas, ko gero, būtų labai patenkintas, jei projekto ataskaitos netektų laukti iki pirmadienio.
Nepamirškite, kad kavinėse, oro uostuose, viešbučiuose ir kitose vietose, kuriose veikia nemokamas „Wi-Fi“, kyla nemenka rizika tapti kenkėjiškai veikiančių programų taikiniu.
„Jei naudojatės viešuoju „Wi-Fi“, nesijunkite prie el. pašto, internetinių banko, kredito kortelių ir kitų svarbių paskyrų, – sako specialistas Frankas Abagnale‘as, analizuojantis apgaulingų srautų mechanizmus. – Programišiai gali būti sukonfigūravę apgaulingų tinklų, kurie atrodo kaip autentiški, nors iš tiesų tokie nėra.“
4. Neleiskite draugams arba kolegoms (jei jie ne iš IT skyriaus) nuotoliniu būdu prisijunginėti prie darbo kompiuterio.
„Dabar, kai nuotolinės prieigos programinė įranga lengvai pasiekiama, beveik bet kas jums leidus gali prisijungti prie jūsų kompiuterio, – sako Joe Rejeski, Niujorke veikiančios IT pagalbos paslaugas teikiančios įmonės „avenue X group“ vadovas ir įkūrėjas. – Tačiau negavę viršininko sutikimo tikrai negalite leisti įmonėje nedirbančiam žmogui naudotis savo darbo kompiuteriu – nei sėdėti prie jo biure, nei virtualiai.“
5. Neįrašinėkite asmeninių duomenų.
Kad ir kaip patogu atrodytų naudotis darbalaukyje esančiu aplanku, kuriame galėtumėte saugoti vaikų nuotraukas, įvairiausias sąskaitas ir kitokius asmeninius dokumentus, nevalia pamiršti, kad darbo kompiuteris nėra jūsų nuosavybė – jis priklauso įmonei.
„Kartą, užsidarius vienai įmonei, buvę jos darbuotojai staiga sunerimo dėl darbo kompiuteriuose išsaugotų asmeninių duomenų likimo, – prisimena J. Rejeski. – Kai tenka uždaryti įmonę, saugus asmeninių duomenų pašalinimas iš kompiuterių tikrai nėra ta užduotis, kurios pirmiausia imasi įmonės vadovai. Kas tokiu atveju nutiks su kompiuteriais ir juose išsaugotais asmeniniais duomenimis, pasakyti neįmanoma.“
Svarbu ir tai, kad jei kartais tektų palikti įmonę, vargu ar turėtumėte laiko pašalinti iš darbo kompiuterio visus asmeninių duomenų aplankus, todėl visada geriau turėti atmintuką ir visą asmeninį turinį saugoti jame.
6. Neužsiiminėkite pašaline veikla darbo metu.
Pasitaiko, kad kartais sutinkame padirbėti papildomai, nes darbas atrodo įdomus arba todėl, kad trūksta pajamų, tačiau sėdint prie darbo kompiuterio to geriau nedaryti.
Jūsų darbdavys turi teisę peržiūrėti arba pašalinti visą į darbo kompiuterį įrašytą turinį, todėl naudojant įmonės įrenginį pašaline veikla arba papildomais darbais geriau neužsiiminėti. Nors jums atrodo, kad nieko neleistino taip elgdamiesi nedarote, viršininkas arba personalo skyriaus vadovas gali manyti kitaip.
