Tai – ne šiaip kompanijos ir iš jų pelno nesitikima. Manoma, kad jos gali išspręsti didžiausią atsinaujinančios energetikos problemą.
Didžiausia atsinaujinančios energetikos problema yra ta, kad elektros energija gaminama ne tada, kai to reikia. Taigi, patiriami dideli energijos nuostoliai. Saulės jėgainės elektrą gamina dieną, nors didžiausias suvartojimas dažnai būna tamsiuoju paros metu. Tuo tarpu vėjo energiją sunku prognozuoti – dažnai daugiausia energijos pagaminama ne tada, kai to reikia. Taigi, reikalingi išmanūs energijos saugojimo sprendimai, bet kaip tai pasiekti, kai baterijos yra neįtikėtinai brangios?
Garsiausi pasaulio milijardieriai per „Breakthrough Energy Ventures“ fondą investuos į kompanijas, kurios kurs geriausius elektros energijos saugojimo sprendimus. Tai nėra pirma tokia iniciatyva, tačiau ši ypatinga tuo, kad pelno nebus reikalaujama. Investicijos vadinamos „kantriu kapitalu“ – net 20 metų nesitikima jokios grąžos. Taip norima suteikti galimybę mokslininkams ramiai dirbti be nerimo dėl ateities ir pinigų.
Milijardinis „Breakthrough Energy Ventures“ fondas jau skyrė pinigus dviems kompanijoms, kurios kuria skirtingus energijos saugojimo būdus. „Quidnet Energy“ yra startuolis, kuris ketina antram gyvenimui prikelti nepanaudotus ar jau nebenaudojamus naftos gręžinius. Perteklinė elektros energija būtų panaudota vandeniui pumpuoti į šiuos gręžinius. Pumpuojant vandenį uolienose kiltų slėgis. Vėliau, kai elektros energijos poreikis būtų didesnis už atsinaujinančios energijos šaltinių galimybes, vanduo būtų išleidžiamas ir suktų turbinas.
Kitas startuolis „Form Energy“ į energijos saugojimą žiūri iš labiau tradicinės pusės ir nori kurti itin pažangias baterijas. Iš tiesų, šiuolaikinės baterijų technologijos nėra prastos, tačiau jos tiesiog yra per daug brangios. Atsinaujinanti energetika ir taip yra palyginti brangi, o baterijų sistemos jų kainą tik gerokai išpūstų. „Form Energy“ pasistengs gaminti tokias baterijas, kurios kainuotų vos 10 dolerių už kilovatvalandę. Kitaip tariant, 1000 kWh talpos baterija kainuotų 10 000 dolerių. Šiuo metu pažangios baterijos kainuoja 200 dolerių už kilovatvalandę.
Koks galutinis šių investicijų tikslas? Suteikti patikimumo ir laisvės atsinaujinančiai energetikai. Kitaip tariant, stengiamasi užtikrinti stabilų elektros energijos nuostolių ir kainos mažėjimą. Šių startuolių kuriamos technologijos paliestų didelę žmonių populiacijos dalį, padėtų įsitvirtinti elektromobiliams, prisidėtų kuriant nepriklausomus namų ūkius.
