"Užklausėme Viešųjų pirkimų tarnybą, kiek 2004-2005 metais Lietuvoje buvo vykdyta viešųjų fiksuotojo ryšio pirkimų. Tarnyba atsakė, kad vos du. Žinant, kad valdžios įstaigų ir institucijų yra tūkstančiai, skaičius tikrai keistokas", - sakė fiksuotojo ryšio paslaugų įmonės "Nacionalinis telekomunikacijų tinklas" (NTT) direktorius Vidas Pukėnas.
Anot jo, dauguma valstybės ir savivaldybės valdymo institucijų iki šiol fiksuotojo ryšio paslaugas perka iš "Lietuvos telekomas", neorganizuodamos konkursų ir taip ignoruodamos Viešųjų pirkimų įstatymą.
Anot jo, būtinybę pirkti fiksuotojo ryšio paslaugas ne konkurso, o derybų su vieninteliu šaltiniu būdu jos motyvuoja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostata "dėl techninių priežasčių paslaugas gali suteikti tik konkretus tiekėjas ar rangovas ir nėra kitos alternatyvos".
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį fiksuotąjį telefono ryšį teikė 37 įmonės, iš jų net 18 siūlė ir nacionalinių, ir tarptautinių skambučių paslaugas.
Advokatų kontoros "Švirinas ir partneriai LAWWAY" advokatas Vidas Vilkas teigė, kad valstybės ir savivaldybių įstaigos pirkdamos paslaugas vien iš telekomo, pažeidžia įstatymus, nes telekomas ne vienintelis teikia šias paslaugas ir visų rinkos dalyvių konkuravimas rinkoje bei dalyvavimas viešuosiuose konkursuose turi būti lygus.
"Jeigu pirkimas jau įvyko perkant iš vieno šaltinio, nukentėjusi šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl negautų pajamų atlyginimo, jei įrodytų, jog perkančioji organizacija pažeidė minėtą įstatymo nuostatą, tačiau svarbu, kad tos šalies pasiūlymas išties būtų geriausias", - teigė advokatas.