Nemaža dalis didžiųjų technologijų bendrovių pasižymi keistomis darbuotojų priėmimo procedūromis. Daugelis kandidatų į administracines pareigas turi dalyvauti ne viename pokalbyje ir atsakyti į gana suktus klausimus. Tiesa, galvosūkių dabar technologinės įmonės jau atsisako, nes jie būna per daug sukti ir nedaug pasako apie kandidato gabumus, intelektą ir nusiteikimą.

Jeffas Bezosas dar net nebūdamas „Amazon“ vadovu teikė pirmenybę sudėtingai darbuotojų atrankai, net jei ji kainavo didelius pinigus ir brangų laiką.

Pirmajame etape kandidatai aukštoms pareigoms užimti „D.E. Shaw“ kompanijoje būdavo atrenkami pagal pateiktas paraiškas su gyvenimo aprašymais ir kartais – motyvaciniais laiškais. Vėliau atrinkti kandidatai turėjo susirinkti kompanijos biure Niujorke. Čia jų laukė daugybė pokalbių su skirtingais žmonėmis.

Žinoma, specialistai, kurie kalbino kandidatus, buvo atsakingi už tas sritis, kuriose tuo metu reikėjo darbuotojų. Įprasti darbininkai, neužimsiantys atsakingų pareigų, būdavo atrenkami paprasčiau. O kandidatai į administracijos darbuotojus visą dieną praleisdavo biure, atsakinėdami į labai keistus klausimus.

Pavyzdžiui, ar galėtumėte greitai žodžiu pasakyti, kiek reikės žaidimų, kad paaiškėtų turnyro, kuriame užsiregistravo 5623 dalyviai, nugalėtojas? Nors tai skamba kaip matematinis klausimas, toks jis anaiptol nėra. Iš pašnekovų tikimasi logiškų klausimų ir pasvarstymų. Potencialiems darbuotojams būdavo pateikiami ir dar keistesni klausimai. Pavyzdžiui, kiek fakso aparatų yra JAV? Tikslaus atsakymo jie žinoti negalėjo, tačiau turėjo sugebėti parodyti loginį mąstymą ir problemų sprendimo įgūdžius.

Įdomu tai, kad ši darbuotojų atrankos procedūra tiesiogiai perkelta ir į „Amazon“, kur ilgą laiką kandidatai buvo trikdomi pačiais įvairiausiais galvosūkiais ir užduotimis. Tačiau net ir pateikus gerus atsakymus atranka nesibaigia. Tuomet kandidatai privalo pasakyti nuomonę apie pokalbio vykdytojų nusiteikimą – ar atranką vykdantys „Amazon“ darbuotojai yra linkę juos įdarbinti. Nežinia, kam naudojama ši informacija, bet manoma, kad tai parodo žmogaus optimizmą ir gebėjimą perskaityti kitų emocijas.

Po visų šių procedūrų atrankos vykdytojai susirenka į pasitarimą, kuriame balsuoja ir nusprendžia, kas bus priimtas, o kas – ne. Bezosas visada skatina pagalvoti, ar naujas darbuotojas keltų bendrą kompanijos lygį, tai yra, ar jis yra geresnis nei vidutinis dabartinis „Amazon“ darbuotojas. Bezosas prieš priimant naują darbuotoją skatina apsvarstyti tris pagrindinius klausimus:

1. Ar jums patinka šis žmogus? Tik su žmonėmis, kurių asmenybės jums patinka, bus lengva dirbti.

2. Ar šis žmogus pagerintų grupės darbo efektyvumą?

3. Kurioje srityje jis galėtų tapti žvaigžde?

Na, o tuomet telieka pranešti gerą žinią atrinktiems darbuotojams. O likusieji, nors ir praleido visą dieną „Amazon“ biure, bet nepasiekė norimo rezultato, tad turi keliauti namo.