Norint išnaudoti visas ekonomikos augimo, užimtumo ar technologijų plėtros teikiamas galimybes skaitmeninei revoliucijai reikia suteikti laisvės. Tačiau negalime pamiršti, kad mūsų liberaliosiose demokratinėse visuomenėse laisvė visuomet turi būti susieta su pareiga.
Iki šiol ne visais atvejais buvo taip elgiamasi. Ne vien tik dėl itin sparčios skaitmeninių taikomųjų programų raidos, bet ir dėl klaidingo ideologinio įsitikinimo, kad bet koks kišimasis nustatant reguliavimo priemones stabdo vystymąsi. Tai būtų lyg kelių eismo taisyklių, baudų ir šviesoforų atsisakymas praeito amžiaus pradžioje tam, kad nebūtų kliudoma kuo plačiau naudoti automobilių.
Iš tikrųjų tinkamos taisyklės – tai subalansuotos plėtros pagrindas, nes ten, kur užtikrinama asmenų ir rinkos apsauga, didėja pasitikėjimas, pritraukiami investicijų srautai ir technologijos, skatinamas augimas.
Platformos, kurios faktiškai veikia kaip leidyklos, privalo būti atsakingos už skleidžiamą turinį. Jos negali leisti nebaudžiamai platinti vaikų pornografiją, vykdyti neteisėtą prekybą ginklais, skleisti radikalizmo idėjas ir teroristinę propagandą, platinti rasinę neapykantą kurstančius pranešimus, skleisti suklastotas arba akivaizdžiai melagingas žinias.
Apskritai kalbant, interneto gigantams turi būti taikomos tos pačios darbuotojų, privatumo ir vartotojų apsaugos taisyklės, skaidrumo reikalavimai, apmokestinimas ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugos standartai, kurie galioja kitoms įmonėms. Tokiu būdu taip pat būtų užtikrinama sąžininga konkurencija su tradiciniais veiklos vykdytojais. Tinkamos konkurencijos taisyklės užtikrina vidaus rinkos veikimą be kliūčių ir piktnaudžiavimo dominuojama padėtimi, nes tai kenkia mažoms ir vidutinėms įmonėms bei vartotojams.
Negalime suteikti internetinėms platformoms valstybės galių, kai jos turi teisę nustatyti ir rinkti mokesčius, o pačios savo ruožtu nemoka jokių mokesčių. Piliečiai reikalauja sąžiningo apmokestinimo. Tačiau kai kurios valstybės, kurios tik naudojasi Europos rinkos teikiamais pranašumais, taiko akivaizdžiai nesąžiningus, juoką keliančius mokesčius, kad pritrauktų bendroves įsisteigti jų teritorijoje.
Tokiu būdu jos kenkia kitoms valstybėms, kurios priverčiamos kompensuoti negautas pajamas didinant mokesčius arba mažinant socialines paslaugas. Todėl, kaip siūlo Europos Parlamentas ir Komisija, interneto gigantai turi būti apmokestinami ten, kur vykdo veiklą – tai yra ten, kur gauna reklamines sutartis, parduoda duomenis, kur peržiūrimas jų vaizdo turinys, kur palaiko verslo kontaktus ar vykdo sandorius.
Nustatyti tinkamas taisykles taip pat reiškia rasti tinkamą naudotojų laisvės ir jų asmeninio gyvenimo apsaugos pusiausvyrą. Padėtis, kai norėdami gauti prieigą prie internetinių taikomųjų programų, turime atsisakyti privatumo, nepriimtina. „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ skandalas – tai priminimas, kad politikai privalo išlaikyti budrumą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimams, bet tai taip pat suteikia Europos Sąjungai galimybę priminti piliečiams, kad Sąjunga juos gina. Privatumo apsauga mes pirmaujame pasaulyje.
Gegužės 25 d. Europos mastu įsigalios naujos taisyklės, kuriomis užtikrinama, be kita ko, teisė būti pamirštam, teisė būti apsaugotam nuo besaikio reklaminių pranešimų siuntimo, teisė sužinoti, kai buvo neteisėtai panaudoti asmens duomenys ir kokiais tikslais.
Kartu su už skaitmeninę ekonomiką atsakinga Europos Komisijos nare Marija Gabriel balandžio 25 d. rengiame aukšto lygio konferenciją Europos Parlamento plenarinių posėdžių salėje, kad galėtume aptarti šias temas kartu su veiklos vykdytojais ir ES institucijomis.
Visa su bendrove „Cambridge Analytica“ susijusi istorija mums rodo, kad privalome nuolat būti budrūs. Privalome nuodugniai ištirti visus ES piliečių duomenų panaudojimo atvejus rinkimų rezultatų manipuliavimo tikslais, pradedant nuo referendumo dėl „Brexit‘o“. Todėl pakviečiau Marką Zuckerbergą asmeniškai atvykti į Europos Parlamentą ir atsakyti į 500 mln. europiečių rūpimus klausimus. Tikiuosi visapusiško bendradarbiavimo, kad būtų atgautas mūsų piliečių pasitikėjimas.