Blockchain technologija yra vienas iš įsibėgėjančios ketvirtosios pramonės revoliucijos — radikalaus technologinio proveržio, lemiančio nepaprastai greitą vystymosi spartą ir mastą beveik visose srityse — požymių.
Ši nauja technologija yra novatoriškiausias decentralizuoto veikimo metodas, kuris leidžia automatizuotomis sistemomis pakeisti brangius tarpininkus. Trumpai paaiškinant blokų grandinės esmę, galima teigti, jog blokų grandinėje žmonių vykdomi sandoriai nepriklauso nuo jokio centralizuoto tarpininko; nėra galimas jokios trečiosios šalies draudimas ar kitoks sandorio esmę ar eigą keičiantis įsikišimas.
Kiekvienas blokas, kuriame skaitmeninių įrašų pavidalu užfiksuojami naujausi sandoriai (pvz., bitkoinų sandorių įrašai), chronologine tvarka jungiasi prie paskutinio bloko ir taip sudaro nesugriaunamą, nepakeičiamą blokų grandinę. Priėjimą prie šios grandinės ir joje esančios informacijos turi kiekvienas bitkoinų sistemos dalyvis.
Šio naujausio centro atsidarymas Vilniuje yra puikus šansas Lietuvai. Visų pirma, tai pirmas tokio pobūdžio centras Europoje. Jo atsiradimas Vilniuje tik pagrindžia faktą, jog finansinių technologijų potencialas mūsų šalyje yra matomas ir vertinamas tarptautiniu mastu. Tarptautinių startuolių („Revolut“, „Plexian“, „InstaReM“, „NEM“ ir t.t.) kūrimasis Lietuvą įrodo, kad esame patraukli šalis šiose industrijose.
Taip pat nors pati blockchain technologija yra pradinėje savo vystymosi stadijoje, lietuvių blockchain technologijų projektai, pavyzdžiui, Edgless, Mysterium Network, WePower, BitDegree, CarVertical ir daugelis kitų jau sulaukė pasaulio investuotojų dėmesio.
Pridėčiau, jog centras taip pat gali tapti ir finansinių technologijų kapitalo magnetu Lietuvoje, siekiant pritraukti strateginius investuotojus mūsų ekonomikai. Lietuviški blockchain technologijų projektai per vos dvejus metus pritraukė daugiau investicijų nei visos technologijų investicijos per paskutinius dvidešimt metų kartu sudėjus. Potencialas auginti finansinių technologijų kapitalą Lietuvoje yra didesnis nei kada nors šalies istorijoje.
Vilniaus blochchain centras įkurdins 57 darbo vietas, į kurias pretenduoja jau daugiau nei 100 komandų. Bent keletas komandų auga tokiu tempu, kad netrukus kiekviena jų galės užimti visą centro plotą. Artėjantis proveržis jaučiasi vien žiūrint į šiuos skaičius.
Verta įsisąmoninti, jog blokų grandinės technologija yra ne vien verslo įrankis. Ši technologija gali būti naudojama efektyvinti viešojo sektoriaus veiklą bei viešąjį administravimą: greitinti operacijas, mažinti žmogiškųjų klaidų skaičius ar korupcijos atvejus.
Taigi, blockchain technologijos yra šviežia proveržio galimybė Lietuvai, o blockchain centro atidarymas nuteikia į ateitį šioje industrijoje žvelgti su milžinišku entuziazmu.
Tadas Langaitis yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio pirmininkas
