Diegiama viena pažangiausių inovacijų pasaulyje turės padėti eliminuoti klaidas ir gelbėti žmonių gyvybes geležinkelyje.
Pretekstas įsileisti dirbtinį intelektą į vieną didžiausių valstybės valdomų įmonių – daiktų interneto (angl. Internet of Things Orthestrer Center – #Iot) sistemos diegimas. Orkestro vardu pakrikštyta sistema turės suderinti visas įmonės valdomas technologijas, o jos valdymą nuolat tobulins kartu su šalies mokslininkais sukurtas dirbtinis intelektas.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos teigimu, ambicija imtis tokio projekto užtikrins Lietuvai vieną pažangiausių inovacijų pasaulyje ir leis sekti mūsų pavyzdžiu kitoms valstybėms, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Apie daiktų interneto sistemą kalba daugelis didžiausių pasaulio korporacijų ir valstybių, tačiau esame pirmieji, kurie pradeda jį kurti. Tai milžiniškas žingsnis į priekį ne tik visai įmonių grupei. Mūsų ambicija pretenduoja į tarptautinio lygio inovaciją. Ji mums padės ne tik taupyti sąnaudas, pritaikyti geležinkelyje pažangiausias technologijas, pagerinti darbuotojų darbo sąlygas ir kompetenciją, bet ir apsaugoti žmonių gyvybes“, – pastebi M. Bartuška.
Pagrindinis šio tinklo tikslas – sujungus visas geležinkelių technologijas į vieną tinklą – per nuotolį sėkmingai valdyti kritines situacijas, užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą, mažinti gedimų tikimybes, užtikrinti aktyvią kibernetinę saugą ir eismo saugumą.
„Daiktų internetas“ – gigantui valdyti
Šiuo metu vienoje didžiausių šalies bendrovių nepertraukiamai veikia milžiniškas kiekis technologijų, kurių priežiūra rūpinasi daugiau kaip 800 darbuotojų.
Duomenų centrai, signalizacijos ir automatikos įrenginiai, elektros energijos tiekimo sistema, telekomunikacijos, įvairios pagalbinės sistemos, riedmenų (traukinių ir kitų geležinkeliu riedančių įrenginių) stebėsenai reikalingi jutikliai, inžineriniai statiniai ir kita įranga – šios technologijų grupės užtikrina geležinkelių infrastruktūros funkcionavimą. Nuo kelionių traukiniais iki geležinkeliams reikalingo ryšio ar elektros energijos tiekimo.
Visas šis technologijų monstras per 1 sekundę apdoroja 3,5 karto daugiau duomenų nei visi pasaulio lėktuvų radarai kartu sudėjus. Tai didžiuliai duomenų kiekiai, kurių potencialas iki šiol nebuvo išnaudojamas.
„Lietuvos geležinkelių“ Informacinių technologijų centro vadovės Eglės Radvilės teigimu, naujas projektas žada revoliuciją šioje srityje.
„Įsivaizduokime naktį judantį traukinį. Norint tinkamai apšviesti visą geležinkelį įmonei prireiktų milžiniškų sąnaudų. Tačiau su šia sistema mes turėtume galimybę ant traukinio pritaisę jutiklius apšviesti jį vieno kilometro spinduliu ir taip kelionę padaryti saugesne bei apsaugoti bėgius kertančius žmones ar gyvūnus. Pastebėjus kliūtį ar bėgio defektą, traukinys galėtų pradėti stabdyti iš anksto, automatiškai įsijungtų garsinis signalas. Tai padidina galimybę išsaugoti žmogaus gyvybę ir turtą, o duomenys apie incidentą būtų perduodami į centrą.
Įdiegę jutiklius pastatuose, galėsime automatiškai reguliuoti energijos suvartojimą. Darbuotojai pamirš apie popierinių žurnalų pildymą ar kalnus instrukcijų – visas dienos užduotis ir nuorodas ras planšetėje. Inovacijos ir išmanumas taps prieinami kiekviename žingsnyje ir atvers geležinkelių progresui milžiniškas perspektyvas“, – tvirtina bendrovės IT vadovė.
Vienas didžiausių projektų istorijoje
Šiais metais bendrovė savo jėgomis planuoja įgyvendinti pirmąją šio projekto dalį, apie 10 proc., kuri, anot E. Radvilės, bus kritiškai svarbi. Tai daugiau kaip 20 tūkst. įrenginių, kurie būtų palaipsniui prijungti prie naujosios sistemos. Likusieji būtų prijungiami tik visapusiškai įvertinus pirmojo etapo rezultatus.
Per šiuos metus planuojama skirti apie 2 mln. Eur, kurie būtų investuojami į sprendimus, mažinančius išlaidas įrengimų priežiūrai, energijos išteklių suvartojimą, automatizuojančius procesus ir didinančius įrenginių tarnavimo laiką.
„Rinkoje jau pradėtos oficialios konsultacijos su potencialiais tiekėjais, kurie gali pasiūlyti optimaliausias rekomendacijas ir įžvalgas. Į šį projektą tikimės pritraukti tarptautines kompanijas, kurios savo inovacijomis prisidėtų prie tinklo kūrimo“, – teigia ji.
Skaičiuojama, kad investicijos į šį projektą iš viso gali siekti iki 22 mln. Eur, o jo įgyvendinimas užtruks iki 2022 metų. Tačiau jo finansinis efektas – beveik 7 mln. Eur per metus, iš esmės projektui leis atsipirkti ir pasiekti ekonominį naudingumą per 3 metus.
Daugiau kaip 2,5 mln. Eur per metus žadama sutaupyti dėl mažesnių įrangos priežiūros sąnaudų, dar apie 3,5 mln. Eur būtų sutaupoma dėl trečdaliu sumažėjusių eismo įvykių geležinkelyje sukeliamos žalos. 80 tūkst. Eur per metus leistų sutaupyti dėl žmogiškojo faktoriaus padaromų klaidų eliminavimas, daugiau kaip 600 tūkst. Eur – nebeištirptų dėl darbuotojų prevencijai ir eismo saugai skiriamų kaštų mažinimo.
Neturint analogų pasaulyje, visos šios sistemos kūrimu rūpinsis patys įmonės darbuotojai, o ją įdiegus – neišvengiamai ūgtelės ir darbuotojų kompetencija. Įmonė juos ugdyti žada savo jėgomis.
„Kartu su šiuo projektu ateina iššūkis ugdyti specialistus, galinčius ateityje dirbti su besivystančiomis technologijomis, tokiomis kaip dirbtinis intelektas, vadinamąja artificial intelligence technologija. Žmonės, turintys duomenų analitinių gebėjimų, bus labiausiai paplitę visuose sektoriuose. Mūsų prioritetas – savo specialistus paversti aukščiausio lygio profesionalais“, – sako E. Radvilė.
Anot jos, nors imamasi vienos pažangiausių technologijų pasaulyje pritaikymo Lietuvoje, svarbiausiu prioritetu išlieka eismas ir eismo saugumas, kurie geležinkelių tinkle turi būti užtikrinami nepertraukiamai.
Dirbtinis intelektas
Įmonė skaičiuoja, kad sujungus visas įmonės technologijas į vieną tinklą #IoT gerokai išaugs duomenų srautas, kuriam apdoroti turės būti pasitelktas dirbtinis intelektas. Technologija, kuri pati analizuotų ir mokytųsi apie gaunamus duomenis ir leistų generuoti dar didesnį, našesnį duomenų srautą, prognozuoti įvykius iki jiems įvykstant.
„Šiuo metu išleidžiame lėšas įrenginių priežiūrai, tačiau panaudojant šiuolaikines priemones galėtume veikti efektyviau. Įdiegę technologiją, objektus galėsime stebėti nuotoliniu būdu, sisteminius sutrikimus ir gedimus galėsime numatyti remiantis skaičiavimais ir prognozėmis, modeliuojant skirtingus scenarijus skaitmeninėje erdvėje. Privalome pasinaudoti šia galimybe, didinti darbo valandų efektyvumą, greičiau šalinti trūkumus dar iki įvykstant visiškam įrangos gedimui. Tai leis racionaliau valdyti eksploatacijos kaštus, didins investicijų grąžą“, – teigia Informacinių technologijų centro vadovė.
Dirbtinio intelekto technologija su geležinkelių infrastruktūra būtų susieta antrajame projekto etape – patikint jai užduotį kaupti, sisteminti, analizuoti ir autonomiškai mokytis geriau apdoroti gaunamus duomenis. Iki tol keliama užduotis – kaip atskirą projektą vykdyti kartu su šalies mokslo institucijomis sukurti tokią išmanią technologiją ir ją sėkmingai pritaikyti praktikoje.
