1. Didėjantis mūsų veiklą atspindinčių duomenų kiekis
Užsiimant įprasta šiems laikams veikla dažnai tenka įvesti kokius nors duomenis, kurie ne dingsta be pėdsakų, o yra kaupiami, apdorojami ir panaudojami kokiam nors tikslui. Ši žmonių veiksmų vertimo duomenimis tendencija nulėmė kaip niekad efektyvią duomenų sklaidą.
Tereikia tik pagalvoti, kad prie socialinio tinklo „Facebook“ per minutę prisijungia vidutiniškai 900 tūkst. naudotojų, per tą patį laiką paskelbiama maždaug 450 tūkst. „Twitter“ žinučių ir išsiunčiama apie 156 mln. el. laiškų bei 15 mln. teksto žinučių. Skaičiai išties įspūdingi. Tad nereikia stebėtis, kad kas maždaug porą metų visų pasaulyje sukauptų duomenų kiekis padidėja kone dvigubai.
2. Internetu sąveikaujantys įrenginiai, kurie kasdien tampa vis išmanesni
Internetu sąveikaujantiems įrenginiams (IoT) (vadinamajam daiktų internetui), kitaip sakant, prieigą prie interneto turintiems išmaniesiems gaminiams, tokiems kaip išmanieji telefonai, laikrodžiai ir kt., tenka pagrindinis vaidmuo gausinant dėl mūsų veiklos atsirandančių duomenų sankaupas. Juk visais išmaniaisiais įrenginiais nuolat renkami duomenys, o įrenginiams sąveikaujant tarpusavyje surinkti duomenys bendrinami.
3. Vis galingesnių kompiuterių nulemta technologinė pažanga
1975–2015 metais kompiuterių galingumas kas porą metų vis dvigubėjo. Dabar dvigubai galingesnių kompiuterių sulaukiame praėjus pustrečių metų, taigi, tempas šiek tiek sulėtėjo.
Kad ir kaip būtų, riba, kurią pasiekus išsemiamos visos įprasto kompiuterio galimybės, jau arti. Laimei, kvantinė kompiuterija jau tapo visiškai reali perspektyva. Perėjimas prie kvantinių kompiuterių, be jokio abejo, taps vienu iš didžiausių ir reikšmingiausių postūmių plečiant su kompiuterių galingumu susijusias galimybes, mat pritaikius kvantines technologijas kompiuteriai taps milijonus kartų spartesni nei dabar.
4. Neįtikėtinas dirbtinio intelekto tobulėjimas
Šiuolaikiniai kompiuteriai geba „mokytis“ labai panašiai kaip tai daro žmonės. Šį jų gebėjimą, žinoma, lemia neįtikėtinas dirbtinio intelekto (AI) proveržis, kurį, savo ruožtu, paskatino vis didėjantis sukauptų duomenų kiekis ir kompiuterių galingumas.
Dėl masinės duomenų sklaidos dirbtinis intelektas per porą pastarųjų metų ypač sparčiai pažengė į priekį – juk kuo daugiau duomenų patenka dirbtinio intelekto dispozicijon, tuo spartesnis ir tikslesnis tampa mokymosi procesas.
5. Procesų automatizavimas
Vis daugiau pramonės šakų ir darbo rinkos segmentų galop taps priklausomi nuo automatinių procesų. Vis dėlto kol kas įrenginiai iš žmonių perima tik itin nesudėtingus, nemalonius, pavojingus ir brangiai atsieinančius darbus.
Svarbu tai, kad šio tipo užduotis mechanizmai atlieka greičiau, saugiau, pigiau ir tiksliau nei žmonės.
6. Trimačio spausdinimo populiarėjimas
Vykdant trimatį spausdinimą (adityviosios gamybos procesas) objektas sukuriamas vieną ant kito klojant tam tikros medžiagos sluoksnius. Trimatis spausdinimas įmanomas naudojant kone bet kokią medžiagą, kaip antai plastiką, metalą, betoną, skystį, miltelius, net šokoladą ar žmogaus kūno audinius.
Pasitelkus trimatį spausdinimą pavyksta sukurti gerokai sudėtingesnes figūras nei įprastos gamybos atveju, be to, ši technologija nereikalauja tiek žaliavų, o gatavus gaminius pavyksta pritaikyti kur kas įvairesnėse srityse.
7. Didėjanti technologijų naudojimo būdų įvairovė
Išpopuliarėjus išmaniesiems telefonams ir planšetėms, daugelį dalykų pavyksta padaryti paprasčiausiai paliečiant įrenginio ekraną. Mobilusis internetas tiek išpopuliarėjo, kad pralenkė net naršymo įprastais kompiuteriais mastą. Dabar su įrenginiais galime susišnekėti, veikiant tokioms programoms kaip „Siri“ tapo įmanomos paieškos balsu.
Nustatyta, kad iki 2020 metų net 50 proc. paieškos užklausų bus pateikiamos balsu, o maždaug 30 proc. atvejų apskritai neprireiks ekrano. Dėl šios priežasties begalė įmonių palaipsniui integruoja į savo produkciją tokias programas kaip „Siri“, „Alexa“ ar „Google Assistant“. Pavyzdžiui, „Alexa“ nuo 2018 metų bus pradėta integruoti į BMW markės automobilius.
8. Blokų grandinių taikymas
Blokų grandinių technologija leidžia itin efektyviai išspręsti su duomenų saugojimu, autentifikavimu ir apsauga susijusias problemas. Blogų grandinėje esantys įrašai yra vadinami blokais, o kiekvienas blokas yra prijungtas prie ankstesniojo – todėl struktūra ir vadinama grandine. Visos grandinės valdymas yra autonominis, o tai reiškia, kad joks asmuo ar organizacinė nėra atsakinga už jos funkcionavimą. Jei daugmaž įsivaizduojate, apie ką kalbama, tai veikiausiai dėl virtualiosios valiutos bitkoino, kurios operacijos kaip tik ir pagrįstos blokų grandinių technologija.
Finansinių paslaugų, draudimo ir sveikatos priežiūros sektoriai yra tik keletas sričių, kuriose blokų grandinės labiausiai pasiteisins. Tiesa ta, kad net 90 proc. pagrindinių Europos ir Šiaurės Amerikos bankų jau eksploatuoja blokų grandinių sprendimus.
9. Įmonių plėtra pritaikius platformų sprendimus
Platforma – tai savotiškas tinklas (skaitmeninis arba fizinis), užtikrinantis sąveiką tarp prie jo prisijungusių asmenų, taip pat įgalinantis paslaugų, produktų ir informacijos mainus.
Platformos paskatino tokių įmonių kaip „Airbnb“, „Uber“ ir „Amazon“ atsiradimą. Jos – ir principinio socialinių tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ veikimo pagrindas. Platformos teikia plėtros galimybes įvairiausių tipų įmonėms, sektoriams ir pramonės šakoms – ne vien technologinėms bendrovėms. Net ilgametės, tradiciniais verslo modeliais savo veiklą grindžiančios įmonės, tokios kaip „Ford“, jau pradeda kurti platformų strategijas.
