„Duodu vaikams planšetę, per „YouTube“ jie žiūri mėgstamą ir tikrai teigiamą filmuką „Peppa Pig“. Šalia visada rodomi susiję filmukai, tad vaikai patys persijungia kitą seriją, jei ana neįdomi. Aš nepamačiau, o išgirdau, kad kažkas ne taip. Malonius, pamokančius ir žaismingus veikėjų balsus pakeitė riksmai ir ašaros. Priėjusi pamačiau, kad jie lyg ir žiūri tą patį filmuką, herojai taip pat nupiešti, bet jie ne žaidžia, o pjausto, šaudo, mušasi ir kitaip skatina smurtą. Maža to visą tai pateikiama kaip žaidimas.
Tokių filmukų yra labai daug, visų mėgstamų herojų atitikmenys, nespėju blokuoti. O vaikams jie patinka! Na juk kažkas kitaip nei visada, daugiau dramos. Nesu psichologė, bet manau, kad smurtaujantys mylimi herojai, tikrai daro didelę įtaką vaikų įsivaizdavimui kaip viskas turi vykti“, – sakė į DELFI paskambinusi Dalia.
Susirūpino tėvai visame pasaulyje
Remiantis neseniai atliktos analizės rezultatais, svetainėje „YouTube“ rasta nesuskaičiuojama galybė netinkamo, traumuojančio ir smurtinio turinio vaizdo įrašų. Kai kurie iš tokių vaizdo įrašų patenka į mažamečiams siūlomo turinio sąrašus, sugeneruojamus pagal dažniausiai vartojamus reikšminius žodžius, rašoma svetainėje businessinsider.in.
Tėvai, nekreipę dėmesio į tai, kokio pobūdžio turinys siūlomas „YouTube“ besinaudojančioms jų atžaloms, turėtų kuo rimčiausiai susirūpinti ir pasidomėti, ką žiūri jų vaikai.
Svetainėje „YouTube“ vaikams siūloma daugybė traumuojančio turinio vaizdo įrašų. Kaip nurodoma neseniai portale „Medium“ paskelbtoje publikacijoje ir transliuotojo BBC svetainėje paskelbtose išvadose, netinkamo pobūdžio, smurtinis turinys į „YouTube“ patenka per įtarimų keliančius, sunkiai identifikuojamus tiekėjus. Traumuojantys vaizdo įrašai paprastai įterpiami į vaikams skirtą, gerai žinomose studijose sukurtą vaizdo medžiagą.
Vaikų psichikai pakenkti galintį turinį nėra lengva identifikuoti, mat į jį paprastai įtraukiama iš animacinių filmų pažįstamų personažų ar kokių nors kitokių elementų, todėl iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jis negali padaryti jokios žalos. Vis dėlto tokie vaizdo įrašai yra traumuojantys. Daugelis jų pasiūlomi automatiškai, be jokios abejonės, siekiant pasipelnyti iš dar nesusiformavusio vaikų skonio ir supratimo, ką žiūrėti galima, o ko – ne.
Anot svetainėje „Medium“ paskelbto pranešimo autoriaus Jameso Bridle‘o, ir „Google“, ir „YouTube“ taikoma architektūra, sukurta taip, kad užtikrintų maksimalų pelną iš internetu bendrinamų vaizdo įrašų, veikiausiai neapsieina be įsilaužimų, kuriuos įvykdo vaikus traumuojantį turinį (nebūtinai net tyčia) skelbiantys individai. Didžiausią nerimą šis reiškinys kelia dėl tolydžio dažnėjančių jo atvejų ir neįtikėtinai išaugusio masto.
Kaip „YouTube“ atstovai nurodė svetainei „Business Insider“ perduotame pranešime, stengiamasi mažamečius atitinkamai perspėti apie netinakmą jiems turinį, tačiau siekiama, kad „YouTube“ būtų atvirta ir kuo daugiau turinio pasiekti leidžianti svetainė.
„Nuolat plečiame visiems „YouTube“ naudotojams siūlomas galimybes, todėl stengiamės užtikrinti, kad platforma būtų atvira nemokamo bendravimo vieta ir dviprasmiško pobūdžio turinį šaliname tada, jei matome tam pagrindą“, – sakė „YouTube“ atstovas.
Nerami paršelio Peppos kelionė pas dantų gydytoją
Vienas iki šiol „YouTube“ siūlomas vaizdo įrašas, kurį straipsnių autorius ir menininkas J. Bridle‘as priskyrė prie prieštaringai vertinamo turinio pavyzdžių, yra sukurtas imituojant Lietuvoje populiarios paršelio Peppos nuotykių serijos įrašus. Apie šį nerimą keliantį vaizdo įrašą BBC rašė dar kovą. Svetainėje „YouTube“ jis pasirodė pernai. Iš pažiūros įrašas niekuo nesiskiria nuo autentiškų filmukų apie paršelį Peppą – net jo siužetas pagrįstas iš anksčiau pažįstama situacija – apsilankymu pas dantų gydytoją.
Tačiau sufalsifikuotas vaizdo įrašas papildytas nerimą keliančiais garsais, tokiais kaip vaiko verksmas. Siužetas taip pat kiek pakoreguotas. Pavyzdžiui, kai paršelis atvyksta pas dantų gydytoją, šis sušvirkščia jam kažkokio žalios spalvos serumo, o tada vieną po kito ištraukia visus dantis. Vargu, ar reikia sakyti, kad autentiškas filmukas apie tai, kaip Peppa gydėsi dantis, buvo toli gražu ne toks kraupus.
Kaip teigia J. Bridle‘as, aprašytas įrašas tėra vienas iš daugelio filmukų, sukurtų paršelio Peppos nuotykių tema.
„Dažnai, kaip ir šios istorijos su dantų gydytoju atveju, įrašai būna tokie panašūs į autentišką produkciją, o jų tiekimo kanalai taip gudriai užmaskuoti, kad juos peržiūri daugybė nieko neįtariančių vaikų. Gali būti, kad daugelis tokių vaizdo įrašų kūrėjų neturi nė menkiausios intencijos kaip nors neigiamai paveikti vaikus, nors iš tikrųjų kaip tik taip ir nutinka“, – teigia J. Bridle‘as.
Straipsnio autorius atkreipia dėmesį, kad fiktyvūs paršelio Peppos vaizdo klipai sudaro tik nedidelę dalį viso svetainėje teikiamo vaikus traumuojančio turinio. „YouTube“ galima rasti gausybę kitų vaizdo įrašų, apie kurių daromą žalą iš pirmo žvilgsnio nuspręsti sunku. Tarp teikiamų įrašų jie atsiduria todėl, kad siūlomo turinio sąrašai sugeneruojami automatiškai – pagal dažniausiai vartojamus reikšminius žodžius. Nerimą kelia ir tai, kad vaikams tokie vaizdo įrašai atrodo gana patraukliai ir masina paleisti peržiūrą.
„Tokių vaizdo įrašų yra neįtikėtinai daug – ištisi panašaus turinio kanalai kas savaitę pateikia šimtus naujų vaikus traumuojančios produkcijos pavyzdžių“, – tvirtina J. Bridle‘as.
Ko siekiama tokiais filmukais?
Ko siekia netinkamo turinio vaizdo įrašus publikuojnatys svetainės vartotojai, pasakyti sunku. Pernai, mėgindama kaip nors užkirsti kelią netinkamo turinio pasirodymui, „YouTube“ ėmė šalinti reklamą, rodomą su vaizdo įrašais, kuriuose veikiantys vaikus vaizduojantys personažai įsitraukia į kokią nors nederamą veiklą. Šitaip buvo siekiama atimti iš vaizdo įrašų kūrėjų galimybę pasipelnyti.
Net „YouTube Kids“ negali garantuoti apsaugos nuo netinkamo turinio.
„YouTube“ atstovai rekomenduoja tėvams paskatinti vaikus naudoti specialiai jiems skirtą programėlę „YouTube Kids“. Per savaitę ja paprastai pasinaudoja daugiau nei 11 mln. naudotojų. Jos paskirtis – siūlyti mažamečiams, konkrečiai – 13 ir mažiau metų turintiems vaikams, tinkamą turinį.
Kad ir kaip apmaudu, traumuojantys vaizdo įrašai prasiskverbė ir į programėlę „YouTube Kids“. Tėvai ne kartą yra pranešę, kad naudojant šią priemonę jau teko pamatyti vaizdo įrašų, kuriuose rodoma, kaip populiarių animacinių filmų personažai žūsta automobilių katastrofose, šlapinasi vieni ant kitų, o viename įraše nufilmuota, kaip iš skutimosi peiliuku mergaitei kaktoje padarytos žaizdos sunkiasi kraujas.
Remiantis „YouTube“ atstovo žodžiais, į svetainę įkeliami vaizdo įrašai automatiškai patikrinami, o tie, kurie įvertinami kaip tinkami atsidurti vaikams skirtoje programėlėje, stebimi dar kurį laiką po įkėlimo. Įmonė ragina tėvus būtinai pranešti apie nerimą keliančius „YouTube Kids“ koncepcijos neatitinkančius vaizdo įrašus. Gavę tėvų pranešimus „YouTube“ administratoriai peržiūri nurodytus vaizdo įrašus ir, jei būtina, juos pašalina.
Pasak „YouTube“ atstovo, remiantis visiškai neseniai sudaryta statistika, per 30 dienų iš programėlės „YouTube Kids“ buvo pašalinta mažiau nei 0,005 proc. netinkamu pripažinto vaizdo turinio.
„Siekiame, kad rodikliai būtų dar mažesni“, – tvirtino įmonės atstovas.
Vis dėlto, nepaisant nuolatinių „YouTube“ pastangų, svetainėje ir toliau figūruoja begalė kraupių vaikus traukiančių vaizdo įrašų, kuriuos mažamečiai labai greitai ir nesunkiai randa.
Tėvai privalo saugoti vaikus
Psichologė, psichoterapeutė, Paramos vaikams centro steigėja ir vadovė Aušra Kurienė tikina, kad patrauklių vaikams herojų smurtinis elgesys labai sutrikdo mažylių bendrą suvokimą apie tai, kas yra gerai ir kas yra blogai.
„Dažniausiai tėvai vaikams paaiškina, kas yra tinkamas elgesys, kas yra netinkamas elgesys, tad vaikas įgyja tam tikrus atskaitos taškus, kokiose situacijose kaip reikia elgtis ir kas yra nederama. Kai tas pats teigiamas personažas ar suaugęs žmogus, kuris iki šiol buvo teigiamas, pradeda elgtis destruktyviai, vaikui kyla didelė sumaištis, nerimas. Tokio elgesio pasekmės – nerimo sutrikimas, neramus miegas, irzlumas, neprognozuojamas vaiko elgesys. Žinomo įvaizdžio, supratimo nemotyvuotas pakeitimas įneša didelę sumaištį vaiko galvoje.
Sunku pasakyti, kokių tikslų siekia tokių filmukų kūrėjai, galbūt jie nori ne tik sujaukti vaikui protą, bet ir turi kažkokių nusikalstamų tikslų. Galbūt už to slypi kažkokia netinkama reklama ar net bandymai išnaudoti vaikus“, – sako psichoterapeutė A. Kurienė.
Ji perspėja, kad tokie netinkami vaikams filmukai yra aiškus signalas tėvams, kurie per daug pasitiki internete vaikams siūloma produkcija.
„Negalima palikti vaikų vienų žiūrėti filmukų. Net mums atrodantys įprasti ir geri filmukai gali kelti nerimą. Vaikai iki 2 metų iš viso neturėtų nieko žiūrėti „YouTube“, vyresni gali žiūrėti vaizdelius ir filmukus internete tik dalyvaujant suaugusiam žmogui, kad prireikus galima būtų paaiškinti vaikui, kas įvyko ir kodėl.
Internetas yra pavojinga vieta vaikui. Galima tai palyginti su mišku. Miškas yra graži vieta, kur mažyliai gali patirti gražių potyrių, bet mes neleidžiame mažo vaiko vieno į mišką, nes jis gali patirti ir gąsdinančių potyrių, todėl mes einame kartu ir padedame jam matyti gerus dalykus.
Mokyklinio amžiaus vaikai turėtų būti mokomi labai aiškių taisyklių, kad jei yra trikdantys vaizdai, trikdanti informacija, jie turi išjungti, pranešti apie tai tėvams ir pasikalbėti apie tai. Jie jau turėtų patys suprasti, kas yra trikdantis turinys, kurio reikia vengti. Žinoma, tėvų priežiūra ir dalyvavimas išlieka būtinas tol, kol vaikas yra pilnametis“, – pataria A. Kurienė.
