Vienas labiausiai pastebimų „tūkstantmečio“ vaikų išskirtinumų – aktyvus naudojimasis išmaniosiomis technologijomis, rašoma pranešime spaudai.
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologė Daiva Balčiūnienė teigia, kad išmanieji telefonai užima vis svarbesnę jaunimo gyvenimo dalį ir netgi tampa vienu svarbiausių jų poreikių, kurio vietą verta bandyti suprasi ir įvertinti.
„Tenka pripažinti, kad išmanieji telefonai jaunajai kartai yra labai svarbūs. Ir, beje, kuo žmogus jaunesnis, tuo ta reikšmė yra didesnė. Jau dabar stebima, kad kai kurie vos 8 mėnesių sulaukę kūdikiai, pamatę telefoną, bando pirštu braukti per ekraną. Jau tokiame ankstyvame amžiuje pirminė išmokta bendravimo su technologija reakcija yra braukimas, o ne mygtukų spaudymas. Apskritai, sunku kol kas įvertinti, bet gali būti, kad net jaunosios kartos neuroninės jungtys formuojasi kitaip, nei ankstesnių kartų“, – pastebi psichologė.
Anot jos, natūralu, kad išmanieji telefonai jaunimui yra svarbesni nei jų tėvams. Vyresnės kartos atstovai užaugo be jų, jiems naujosios kartos telefonai yra tiesiog kitokia paprastesnių telefonų forma. Tuo metu jaunimas augo būtent su šia technologija, jų suvokimas apie telefono funkcijas ir teikiamą naudą susiformavo būtent su išmaniaisiais.
„Jaunimui išmanieji telefonai tapo tokia integralia savęs išreiškimo ir bendravimo dalimi, kad jų turėjimas yra kone egzistencinis poreikis. Jie užaugo laikais, kai įsivaizduoti gyvenimo be išmaniojo telefono buvo beveik neįmanoma. Jeigu pažvelgsime į telefoną, kaip prietaisą, anksčiau jis tiesiog atlikdavo bazinę susisiekimo funkciją, tačiau dabar tai yra kone kišenėje telpantis nešiojamas superkompiuteris iš senesnių mokslinės fantastikos knygų. Jaunoji karta per daug gerai žino šių prietaisų galimybes, kad net nepagalvotų apie grįžimą atgal“, – pastebi pašnekovė.
Nors pirminė išmaniųjų telefonų funkcija yra susisiekimas, šiuolaikinių išmaniųjų telefonų suteikiamos galimybės aprėpia daug daugiau. Maisto užsisakymas, bilietų pirkimas, renginių organizavimas, skrydžių planavimas – visa tai dabar galima padaryti su kišenėje telpančiu telefonu.
„Atmetus vien komunikacinį telefono aspektą, dabar jis gali tapti ir savirealizacijos įrankiu, lengvai prieinama galimybe kurti ir savo kūriniais dalintis. Žmonės nebėra tiesiog muzikos klausytojai – jie gali tapti muzikos kūrėjais. Jie ne vien žiūri nuotraukas – jie yra fotografai. Laisvės ir galimybės, kurios yra prieinamos naudojant išmaniuosius telefonus, neturėtų būti nei nuvertintos, nei suabsoliutintos“, - teigia D. Balčiūnienė.
Išmaniųjų telefonų kūrėjai į tai taip pat atsižvelgia ir dažnai konkuruoja ne vien technologinėmis prietaisų galimybėmis, bet ir jų dizainu.
„Paryžiuje veikia specialus „Huawei“ Estetikos Tyrimų centras. Šis miestas pasirinktas neatsitiktinai – tai jau daugelį metų yra mados sostinė ir patrauklaus dizaino simbolis. Bendrovės dizaineriai čia ieško įkvėpimo, naujų tendencijų ir paverčia tai idėjomis, medžiagomis bei spalvomis, kurios naudojamos kuriant naujus išmaniuosius telefonus“, - teigia „Huawei“ Baltijos šalių vartotojų verslo grupės vadovas Yanfei.
Jo teigimu, kurdama „P serijos“ išmaniųjų telefonų dizainą, bendrovė kelis mėnesius bendradarbiavo su Amerikos spalvų institutu „Pantone“, kuris derina spalvas, analizuoja tendencijas ir kuria naujus, madingus atspalvius. Bendradarbiavimo išdava – dvi naujos, specialiai bendrovės telefonams sukurtos spalvos.
„Šiuolaikinis vartotojas ieško ne tik naujausių technologijų, išmaniausių telefonų ar geriausios raiškos kamerų, bet ir madingo telefono dizaino, kuris leistų išsiskirti iš minios“, – teigia Yanfei.
Psichologė D. Balčiūnienė taip pat pastebi, kad naudojantis telefonu, svarbu nepamesti saiko jausmo, tai, anot jos, neturi peraugti į priklausomybę. O vyresnės kartos atstovams, manantiems, kad jaunimas neturėtų taip intensyviai naudotis telefonais, rekomenduoja tiesiog įvertinti kartų skirtumus.
Anot jos, vyresnių kartų atstovai kartais mano, kad jų patirtis buvo teisingesnė, o dabartiniai pokyčiai yra kenksmingi. Visgi, reikėtų įvertinti, kad anksčiau buvo svarbesni vieni dalykai, dabar – kiti.
