Prieš dešimtį metų A. Pleinis krimto tuos pačius kompiuterių programavimo mokslus kaip ir daugelis šiandienos interneto ar sistemų programuotojų, rašoma pranešime spaudai.
Jam studijų metais teko ir kurti tinklalapius, tačiau atėjus dienai, kai Arvydui prireikė ir rimčiau užsidirbti, jo akis patraukė ne IT įmonių skelbimai, o intriguojantis darbo pasiūlymas „protingo namo programuotojui”.
„Tinklalapių kūrimas man tuo metu pasirodė nuobodus: sėdi prie kompiuterio, parašai kodą, pamatai pasikeičiančią spalvą ar efektą. O pamatytas „protingo namo kūrėjo" skelbimas, nors tuo metu Lietuvoje ši sritis buvo visiškai nauja, skambėjo daug labiau viliojančiai – įsivaizdavau, kad kursiu žmonėms namus ir aplinką, prisitaikančią prie jų poreikių, reaguojančią į judesius, šviesą, lietų, garsą, o galbūt ir nuotaiką”, – pasakoja A. Pleinis.
Jis 13 metų dirba protingo namo ir apšvietimo valdymo technologijų įmonėje „Think Light“.
Ką daro programuojantys namus
A. Pleinis pasakoja, kad protingą namą sudaro keletas ar dešimtys prietaisų ir juos visus sujungianti bei valdanti sistema. Tai gali būti: jutikliai, šviestuvai, signalizacijos, kondicionieriai, rekuperatoriai, garso ir vaizdo aparatūra, liftai, žaliuzės, siurbliai, laistytuvai ar net namų robotai. Visus šiuos prietaisus galima įsigyti atskirai ir jie veiks, tačiau būtent „namų programuotojai" juos sujungia į darnią ir logišką sistemą.
„Pavyzdžiui, pats judesio jutiklis yra tikrai neįdomus įrenginys – jis sistemai teduoda signalą – kažkas juda arba niekas nejuda. O tada mums reikia galvoti scenarijus, ką ir kada užfiksuotas judėjimas gali reikšti. Jeigu judesys fiksuojamas naktį šalia miegamojo, o išvakarėse buvo fiksuojami judesiai visame name, naudota elektra – tikėtina, kad tiesiog nubudo namų šeimininkas. O kitokie scenarijai gali reikšti jau tikrą pavojų", – pasakoja programuotojas.
Jo teigimu, šiame darbe svarbus sveikas protas, logika, empatija.
„Pavyzdžiui, neseniai dirbau viename name, kurio savininkas įsirengė automobilio liftą. Tačiau jis buvo nepatogus – žmogui, įvažiavusiam į garažą, reikėdavo išlipti iš automobilio ir paspausti mygtuką, kad liftas nusileistų. Todėl prie lifto sistemos pridėjome papildomus jutiklius, kurie atpažįsta, kad privažiavo automobilis – tuomet liftas pradeda leistis pats. Kita vertus, lifto šachtoje reikėjo įrengti papildomus jutiklius, kurie fiksuotų, ar joje netyčia nėra žmogaus ar kokio įstrigusio objekto. Visus šiuos scenarijus reikėjo „prirašyti" prie lifto standartinės programinės įrangos”, – dėsto A. Pleinis.
Vis dėlto, pašnekovo vertinimu, didžiausias iššūkis šiame darbe yra gebėjimas prisijungti prie atskirų įrenginių ir mokėjimas jiems perduoti ar iš jų išgauti elektroninį signalą.
„Ne kiekvienas prietaisas yra numatytas prijungimui prie protingo namo. Pavyzdžiui, standartinėse žolės pjovyklėse, dulkių siurbliuose ar virduliuose nėra elektroninių duomenų išvesties jungčių, tačiau esant poreikiui, galime ir „nulaužti” tokius prietaisus – prijungti prie jų laidus ar radijo ryšio priemones, prisijungti prie jų valdymo programų ir sujungti juos su protingo namo „valdymo centru”, – sako A. Plenis.
Jis pasakoja, kad svarbi namų programavimo dalis yra sprendimų patikrinimas: pavyzdžiui, norima tokių funkcijų kaip savaime užsidarantys stoglangiai pradėjus lyti, tačiau programuotojai turi kaskart įsitikinti, kad lietų užfiksavę davikliai langus uždaro, o ne atveria – apie tokias situacijas Arvydui yra tekę girdėti.
Sudomina vis daugiau žmonių
Pasak A. Pleinio, privačių namų ir butų savininkai domisi ir diegia protingo namo technologijas, o dar daugiau jų taikymų galimybių siūlo biurų centrai ir viešbučiai.
„Pati protingo namo įranga yra iš esmės negyva tol, kol jos į vieną darnią visumą neapjungia programuotojai–inžinieriai. Žinoma, kalbu ne apie pavienius televizorius, telefonus, šviestuvus ar signalizacijas, kurie veiks ir be mūsų pagalbos, o apie daugelį įrenginių, logiką ir naudotojo patirtį apjungiančius vientiso protingo namo sprendimus. Jiems paklausa didėja: privačių namų ir butų savininkai tai renkasi pirmiausia dėl komforto, o biurų centrų ir viešbučių valdytojai – dažniau dėl energetinio efektyvumo”, – mano A. Pleinis.
Todėl, jo vertinimu, bazines programavimo žinias ir šiokį tokį inžinerinį supratimą turintys jaunuoliai tikrai turėtų pasidomėti protingo namo sektoriumi, o radę praktikos ar karjeros galimybių – bandyti jomis pasinaudoti.
„Atlyginimai šioje srityje priklauso nuo patirties, tačiau jie tikrai nėra mažesni nei interneto ar sistemų programuotojų”, – tvirtina A. Pleinis.
Tačiau jis sako labiausiai laukiantis įrangos, kuri galės atpažinti žmonių emocijas ir jausmus.
„Įsivaizduokite – protingas namas supranta, kad, pavyzdžiui, esate melancholiškos nuotaikos arba pavargęs, ir pagal tai pats parenka atitinkamą apšvietimą, skambančią muziką ar net temperatūrą, oro drėgmę, galbūt net ir atitinkamo kvapo į kambarius papurškia. Kol kas įvairūs jutikliai gali tik pasakyti, koks žmogus atėjo į namus, kiek žmonių namuose, kokia įranga jie naudojasi, tačiau kaip jie jaučiasi – dar ateities klausimas. Tačiau esu tikras, kad jau labai netolimos, ir mes būsime pirmieji, kurie dirbsime su žmonių nuotaikas atpažįstančia įranga”, – sako A. Pleinis.
