Yra ne vienas technologijas gerai išmanantis žmogus, kuris imasi, atrodytų, paprastos buitinės priemonės savo privatumui saugoti: lipnia juosta užklijuoja kompiuterio kamerą ir mikrofoną. Net jeigu ir pavyktų įsilaužti į tokio žmogaus asmeninį kompiuterį, nufilmuoti jo nebepavyks.

Tai, kad užklijuoja savo kompiuterio kamerą, yra pripažinęs ir Federalinių tyrimų biuro (FTB) vadovo pareigas ėjęs Jamesas Comey.

„Aš užklijuoju gabaliuku lipnios juostos kompiuterio kamerą nes mačiau kai ką protingesnį už mane užklijuojant savo kamerą“, - sakė jis „The Guardian“.

Toks saugojimosi nuo šnipinėjimo būdas yra populiarus ir tai rodo faktas, kad galima įsigyti specialiai gaminamų lipdukų, skirtų uždengti kompiuterio kamerai.

Vienas tokiais lipdukais prekiaujančių verslininkų Danny Yadronas sakė, kad „žmonės juos perka nuolat“.

Nors ne paslaptis, kad M. Zuckerbergas veikiausiai nuolat susiduria su įsilaužimo rizika, ir kiti žmonės tokios grėsmės neturėtų paversti juokais. Programišiai gali įsilaužti į kompiuterį ir perimti vaizdo kameros valdymą.

Remiantis 2013 m. skelbta ataskaita technologiniame tinklalapyje „Ars Technica”, tokiuose tinklalapiuose kaip „Hack Forums“ yra temų, kuriuose palyginama ir mainomasi „vergų“ vaizdais: jie gauti įsilaužus į kompiuterį ir perėmus jo valdymą.

Nors „Mac“ naudotojai, kaip M. Zuckerbergas, yra šiek tiek saugesni: priešingai nei nešiojamieji kompiuteriai su „Windows“ operacine sistema, „Macbook“ švieselė, rodanti, kad yra filmuojama, užsidega gavusi komandą „giliai“ iš kompiuterio programinės įrangos, tad yra labai sudėtinga imti filmuoti neuždegus šios lemputės. Sudėtinga, bet įmanoma.

Tad ar jūs turėtumėte elgtis kaip M. Zuckerbergas? Veikiausiai taip, nors galite taikiniu ir netapti.

Informacinių technologijų ir saugumo ekspertas Marius Pareščius DELFI pasakojo, kad ir pats yra uždengęs savo kompiuterio kamerą.

„Jeigu kalbėti apie rimtą pramoninį kompiuterį, jame fiziškai išsijungia kamera, kitaip tariant, gamintojas specialiai sukūrė užuolaidėlę, kuri uždengia kamerą plastikine užsklanda. Tokiuose kompiuteriuose nustatymai, ribojantys kompiuterio pasiekiamumą radijo ar kitokiu ryšiu, yra fiziniais jungikliais, o ne programine įranga, tas pats yra su mikrofonais ir panašiai. Tokią papildomam poveikiui atsparią įrangą mes naudojame tyrimams“, - sakė jis.

Pašnekovas sako, kad kompiuterio ir telefono kameros, mikrofono ir kitų daviklių veikimą gali perimti ir virusai, ir programišiai.

Surinkus jautrių duomenų gali būti mėginama šantažuoti reikalaujant išpirkos.

„Sekant vartotoją, žinant jo elgseną bei šalia esančių žmonių veidus ir panašius dalykus gali šnipinėti pilna apimtimi. Duomenų vagys gali taikytis ir į paprastą žmogų, jį šantažuoti, jei pavyko gauti reikšmingų ar intymių duomenų“, - pavyzdį pateikia M. Pareščius.

Programėlės gali būti naudojamos ir darbinėje aplinkoje, pavyzdžiui, norint patikrinti, kas yra veikiama prie konkretaus darbinio kompiuterio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (45)