Los Andželo kompanija, pirmaujanti lenktynėse, turinčiose išpildyti Elono Musko svajonę apie vamzdinį transportą, praėjusį savaitgalį išbandė savo modulį. Jis yra pusdevinto metro (28 pėdų) ilgio ir pagamintas iš aliuminio ir anglies pluošto ir šiek tiek primena snapuotą autobusą.
Greitą snapuotą autobusą. Beveik puskilometrio ilgio (1 600 pėdų betoniniame vamzdyje modulis per maždaug penkias sekundes pasiekė beveik 300 km/h (192 mph) greitį, naudodamas elektrinę varymo sistemą sukuriančią daugiau nei 3 000 arklio jėgų. Kapsulei skriejant 3,4m (11 pėdų) diametro vamzdžius, 16 ratų buvo įtraukti – naudota magnetinė levitacija.
Magnetinė levitacija – kurią naudoja greitieji traukiniai Japonijoje ir kitur – sumažina pasipriešinimą ir beveik viršgarsiniam greičiui pasiekti naudojamą energiją. Nemažai prisideda ir tai, kad „Hyperloop One" inžinieriai iš vamzdžio išpumpavo beveik visą orą, taip sumažindami oro slėgį iki tokio, koks būtų 61 kilometro (200 000 pėdų) aukštyje.
„Tai yra hyperloopo komercializavimo amžiaus aušra“, - sako „Hyperloop One" vykdantysis direktorius ir vienas iš įkūrėjų Shervinas Pishevaras.
Žinoma, tai didelis žingsnis, tačiau tik vienas iš ateityje laukiančios ilgos kelionės. Savaitgalio testas pademonstravo koncepcijos veikimą, bet iššūkis nėra pasiekti technologijos veikimą, tačiau padaryti tą veikimą praktišku.
Kad šis sprendimas išties įsigalėtų, jo eksploatacija turi būti pakankamai pigi, kad nuviliotų keleivius nuo oro kelionių ar greitųjų traukinių. Ir dar yra žmonių įlaipinimo ar, labiau tikėtina, krovinių pakrovimo problema. Reikės sugalvoti, kaip tai galima būtų atlikti, nepažeidžiant vamzdyje esančio beveik visiško vakuumo, sukurti ir pastatyti stotis, gauti krūvą viešųjų agentūrų sutikimų statyti, ir taip toliau.
Visa tai bus vėliau ir vyriausias inžinierius Joshas Geigelis sako, kad „Hyperloop One" išties grumiasi su tuntais iššūkių.
Kaip seksis šiai technologijai nežino niekas, tačiau bent jau žinome, kokį garsą jis skleidžia. Šiurpulingą.
DELFI skelbė, kad šios įmonės atstovams viešint Lietuvoje, žadamas greitis buvo iš tiesų įspūdingas: Taliną iš Vilniaus galima pasiekti per 35 minutes.
Atitinkamai, kelionės Lietuvoje būtų dar trumpesnės, pavyzdžiui, Klaipėdą būtų galima iš Vilniaus pasiekti per 20 minučių. Kiti galimi kelionės trukmių laikai: Vilnius/Kaunas - Ryga (17 min.), Vilnius/Kaunas - Varšuva (25 min.), Talinas - Berlynas (90 min.) ir t.t.
Dabar tam reikia mažiausiai keletos valandų. Skelbiama, kad vidutinė kelionės tokia technologija kaina siektų apie 25 eurus ir tai būtų apie 5 kartus pigiau nei kelionė lėktuvu.
Tačiau diegiant naująją infrastruktūrą valstybėse į ją pirmiausiai turėtų investuoti tų šalių vyriausybės. Įdiegti kilometrą šios technologijos kainuoja apie 20 mln. eurų, jei įrengiami dviejų judėjimo krypčių tuneliai, įskaičiuojant visas reikalingas technologijas.
Pasak „Hyperloop-one“ atstovo, tai yra dvigubai pigiau nei tradicinių greitųjų traukinių statyba Švedijoje.
