Nepaisant didelio populiarumo tarp vartotojų, torentai išlieka vienu rizikingiausiu užsiėmimu internete.

DELFI skelbė, kad advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas, ekspertas Stasys Drazdauskas komentavo, kad už neteisėtą kūrinių naudojimą gresia administracinė atsakomybė – bauda.

„Už tokio tipo pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė, tad yra mokėtina bauda iki 600 eurų. Aišku, kyla klausimas, kiek persekiojimo veiksmų bus imtasi prieš pačius vartotojus, gal būti, kad tai nėra ikiteisminių tyrimų tikslas. Be to, neaišku, ar pakankamai bus surinkta įrodymų, kad vartotojai darė pažeidimų, bet jeigu pavyktų įrodyti, grėstų bauda, o autorių teisių turėtojai galėtų reikalauti žalos atlyginimo, pavyzdžiui, skaičiuojant, kiek žmogus peržiūrėjo filmų ir kiek už tai būtų mokėjęs teisėtai“, - paaiškino advokatas.

Pasak jo, gali būti pareikalauta tokią sumą kompensuoti: pirmiausia, pretenzijų forma, o vėliau – galimai ir ieškiniu.

Pasak ESET saugumo ekspertų, torentų programa „BitTorrent“ gali užkrėsti vartotojų kompiuterius ir nepataisomai sugadinti svarbius failus, rašoma pranešime spaudai.

Kad torentai kelia pavojų vartotojams, patvirtina vis nauji saugumo incidentai. Šių metų vasarį tyrėjai nustatė, kad programišiai išpirkos reikalaujančio kenkėjo „Patcher“ platinimui pasinaudojo „BitTorrent“ klientu.

„Patcher“ patiklius vartotojus viliojo imituodamas populiarių programų – „Adobe Premiere Pro“ ir „Microsoft Office for Mac“ – nulaužtas versijas.

Ir, nors kenkėjo kodas buvo prastai parašytas, „Patcher“ galėjo šifruoti vartotojų failus be jokios galimybės juos atgauti – virusas visiškai nebendravo su savo kontrolės ir valdymo serveriu, tad aukos neturėjo galimybės gauti dešifravimo kodo.

Balandį tyrėjai nustatė „Sathurbot“ galinių durų trojaną, kuris apsimesdamas populiariu filmu arba programa, plito torentais ir įtraukdavo užkrėstus kompiuterius į „botnet“ tinklą.

Šis „kompiuterių-zombių“ tinklas internete ieškojo silpnų „WordPress“ svetainių administravimo slaptažodžių ir bandė į jas įsilaužti.

Praėjusiais metais programišiai ne kartą atakavo „MacOS“ vartotojus, nulaužę plačiai naudojamą „BitTorrent“ klientą „Transmission“, kad platintų įvairius virusus ir kenksmingas programas.

Iš pradžių „Mac“ gerbėjai susidūrė su išpirkos reikalaujančiu kenkėju „KeRanger“, kuris neatstatomai šifravo aukų failus. Vėliau sekė virusas „OSX/Keydnap“, kuris sukurdamas ilgalaikę galinių durų prieigą pasisavindavo vartotojų slaptažodžius ir raktus iš „OS X“ kodų saugyklos.

„Nemokamai atsisiųsdami filmą ar muzikos albumą vartotojai ne tik pažeidžia kūrėjų autorines teises, bet ir rizikuoja savo saugumu. Rizika kyla vien dėl to, kad vartotojai nežino, kokį failą jie iš tikrųjų siunčiasi. Gana dažnai programišiai pasinaudoja naujo filmo ar populiarios programos pavadinimu, ir to pakanka, kad kenksmingas virusas būtų atsisiųstas“, – komentuoja „Baltimax“ pardavimų vadovas Deividas Pelenis.

Nelegalios programinės įrangos naudojimas taip pat yra laikomas piratavimu. Šioje srityje pasižymi ne tik namų vartotojai, bet ir įmonės. „BSA l The Software Alliance“ (BSA) duomenimis, 2016 m. tokių neteisėtos programinės įrangos naudojimo atvejų buvo nustatyta daugiausiai per penkerius metus – 31 atvejis.