Ekspertai sunerimę: sistema pati priims sprendimą šauti ar ne ir vėliau mokysis iš savo klaidos?

Dirbtinio intelekto sistemos labai vilioja karinę pramonę. Jos gali išmokti tam tikro elgesio ir vėliau jį panaudoti be žmogaus įsikišimo. Tai reiškia, kad ateityje į mūšio lauką bus galima pasiųsti robotą, kuris pats nuspręs, kada ir į ką jam šauti, net jei priešas pateiks kokių nors staigmenų.

Pavyzdžiui, bandydami pergudrauti tokias sistemas kariai gali keisti kamufliažo raštus ar savo judėjimo strategiją, taip nebeatitikdami iš anksto įrašyto apibūdinimo. Dirbtinio intelekto sistema gali pati priimti sprendimą, ar matomi žmonės ar kiti technikos vienetai yra priešiški ir be žmogaus įsikišimo nuspręsti, ar šiuos objektus sunaikinti.

„Kalašnikov“ būtent tokią sistemą ir kuria. Tai – PKMT 7.62 milimetrų kulkosvaidžiu ginkluotas bokštelis, kurį galima montuoti ant įvairių technikos vienetų.

Pavyzdžiui, „BAS-01G Soratnik“ – pusiau autonominio, 7 tonas sveriančio kovinio roboto. Dirbtinio intelekto sistema aprūpintas kovinis modulis pats žvalgytų vietovę ir itin greitai priimtų sprendimus, kuriuos taikinius galima ir reikia sunaikinti, o kuomet geriau palaukti. Sistema pati mokysis iš savo klaidų ir nuolat tobulės kaupdama patirtį.

Mechaninė tokio modulio dalis nėra labai sudėtinga. Šalia kulkosvaidžio yra kamera, kuri skenuoja aplinką, ieškodama potencialių priešų. Priimti sprendimus padeda neuroniniai tinklai, kuriuose iš anksto būtų patalpinami vaizdai su civiliais žmonėmis, gyvūnais, technikos vienetais ir kitais objektais, kuriuos robotas savo kelyje gali sutikti.

Šios informacijos reikia iš pradžių, vėliau robotas visko mokytųsi savarankiškai. Visgi, ekspertai nėra tuo labai sužavėti, nes klaida yra klaida, nepriklausomai nuo to, ar robotas iš jos pasimokė.

„Kalašnikov“ kuria autonominius ar pusiau autonominius karinius robotus, kurie galėtų pasinaudoti dirbtinio intelekto moduliais, tačiau trūksta duomenų ir aiškumo, kaip jie veiktų tikrame mūšio lauke.

Yra manančių, kad dėl mirtinų klaidų galimybės tokios sistemos turėtų būti montuojamos tik žmonių valdomoje technikoje. Pavyzdžiui, tankuose, kur jos galėtų greičiau už žmogų pastebėti ir sunaikinti prieštankinės gynybos pozicijas.

Visgi, vertinant plėtojamus sprendimus, NATO dirbtinio intelekto sistemos ir autonominiai robotai bent jau kol kas atrodo labiau pažengę ir jų siūlomas veikimo principas - aiškesnis.