„Pagrindinis taikinys buvo Ukraina, nes programišiai užkrėtė buhalterinės apskaitos programą „M.E.Doc“, kuri yra naudojama tik šioje šalyje. Per kelias valandas buvo paralyžiuota virš 80 proc. visos infrastruktūros, šiuo metu viskas kuriama iš naujo, diegiamos sistemos ir atstatomi duomenys iš nesugadintų atsarginių kopijų. Žalos dydį nuspėti praktiškai neįmanoma. Tai, kad „Petya“ ataka palietė ir kitas šalis, kurios glaudžiai dirba su Ukraina, galima vadinti skeveldrinės bombos efektu“, – pranešima cituojamas ESET Lietuva atstovas Tomas Parnarauskas.

Kitaip nei įprasti išpirkos reikalaujantys kenkėjai, „Petya“ nešifruoja failų po vieną užkrėstoje sistemoje – virusas perkrauna kompiuterio „Windows“ operacinę sistemą ir šifruoja kompiuterio įkrovos rinkmenas, tokiu būdu panaikindamas prieigą prie visos sistemos.

Daugiausiai atakos atvejų nustatyta Ukrainoje, o kitos šalys nuo atakos nukentėjo gerokai mažiau, tai - Vokietija, Lenkija, Serbija, Graikija, Rumunija, Rusija.

Naujausiais duomenimis, Lietuvoje nukentėjo kelios įmonės.

Norint išvengti šio naikinimo ginklo žalos informacinėms sistemos,patariama pasirūpinti, kad dministratoriaus slaptažodis būtų tik su dviejų faktorių autentifikavimu.

Atsarginės kopijos turi būti daromos sistemai neprieinamoje vietoje, t.y. iš kompiuterių neįmanoma pasiekti atsarginių kopijų failų. Jei iš kompiuterio tiesiogiai pasiekiami atsarginių kopijų failai, juos galima sugadinti ir tada jie praktiškai neveiksnūs.

Svarbu pasirūpinti kompleksine antivirusine apsauga, mokyti darbuotojus apie galimas kibernetines grėsmes.

Rekomenduojama šifruoti kompiuteriuose, serveriuose ir duomenų bazėse duomenis, kad net ir įvykus duomenų vagystei programišiai negalėtų jais pasinaudoti.

Patariama diegti ugniasienes ne tik vidiniam tinklui apsaugoti, bet ir prieš interneto svetaines ar kitas sistemas, prieinamas per internetą. Tokiu būdu ne tik blokuojami mėginimai įsilaužti į sistemą, bet ir paslepiamas realus serverio IP adresas, taip apsaugant ir patį serverį.