DDoS atakos įvyksta tuomet, kai serveriui imama siųsti didelis kiekis užklausų vienu metu. Šios užklausos paprastai ateina iš užkrėstų kompiuterių - botneto, kurie vienu metu geba sugeneruoti tūkstančius prisijungimų. Specialūs robotai ar įsilaužėliai ieško sistemos pažeidžiamumo, o tikriems vartotojams paslauga tampa neprieinama.
„NOD Baltic" programuotojas Martynas Vareikis dirba su svetainių apsaugos stiprumo bandymais. Jo nuomone, DDoS atakas galėtų sukurti bet kas, be to, jis sako, kad tokių paslaugų galima lengvai įsigyti, nors tai nėra teisėta.
„Svetainės užlaužimas kainuoja vos kelis eurus už 30 minučių DDoS atakos sesiją. Kaina priklauso nuo siunčiamų duomenų kiekio, kuris įprastai siekia iki 30Gbps, kas yra 60 kartų daugiau negu užtenka paprastai svetainei nulaužti. Šiuos svetainių „nulaužimui” naudojamus įrankius rasti lengva net per paieškos sistemą „Google“. Dauguma tokių tiekėjų apsimeta legaliais serverių stabilumo testavimo servisais, nors dažnai už jų stovi DDoS atakoms pritaikyti botnetai. Kai kurios svetainės netgi siūlo nemokamą bandymo laikotarpį (eng. trial) DDoS atakos serviso išbandymui“ - pranešime spaudai cituojamas specialistas.
DDoS tipai skiriasi. Programišiai gali bandyti pasiekti svetainės aptarnaujamų vartotojų limitą, apsimesti dideliu kiekiu vartotojų, atakuoti svetainių ugniasienes, tinklo pralaidumą.
Itin pavojingi virusai nusitaiko į pačias svetaines ir bando jas atverti, pasisavindami asmeninius duomenis. Didžiausia grėsme tampa neapsaugoti vartotojų duomenys.
Esant didelei svetainės apkrovai prie svetainės tampa sudėtinga prisijungti, tinklo pralaidumas tampa nepakankamas ir vartotojai gali likti be prieigos prie svarbios informacijos.
Saugotis nuo šių atakų padeda įvairūs technologiniai sprendimai, kurie atakas padeda suvaldyti arba jų išvengti.
