Viena programišių mėgstamų sričių - el. prekyba, kur vis dažniau susiduriama su asmeninės informacijos nutekinimu bei programišių atakomis.
„Jungdamiesi prie el. parduotuvės, suteikiame informaciją apie savo finansinius duomenis, – pranešime cituojamas „Atea“ IT auditorius Algirdas Šakys. – Privalome išlikti budrūs ir sekti, ar tinklapis yra apsaugotas, atkreipkite dėmesį, internetinės parduotuvės nuoroda privalo prasidėti https://, ar internetinis adresas yra teisingas, kas yra galutinis pinigų už prekes gavėjas.“
A. Šakys pabrėžia, kad svarbiausia prieš pateikiant savo duomenis įsitikinti, ar šie bus gerai apsaugoti ir nepanaudoti blogiems tikslams, pasidomėti ar šalis, kuriai atiduodate duomenis, yra patikima.
„Jei į savo paštą gaunate laiškus, kurių tekstas lietuvių kalba nėra teisingai suformuluotas, siuntėjas – neaiškus adresatas, nuoroda į puslapį neveikia, reikalaujama jūsų visų asmeninių duomenų, tai turbūt pateksite į sukčių-programišių rankas“ , – perspėja A. Šakys.
Verta žinoti, kad asmeninių duomenų galima prarasti ir parsisiuntus virusą. Pastarieji skirstomi į kelis tipus, tad pravartu žinoti, kokie jie yra ir kaip galima juos pasigauti.
Pavyzdžiui, vadinamieji kirminai yra panaši į virusą programa, kuri pasiskleidžia be naudotojo žinios. Kirminai gali plisti el. pašto priedais, kuriuos atvėrus užkrečiamas kompiuteris.
Trojos arkliai, kitaip trojanai, yra kenkėjiškos programos, turinčios kenkėjiškų funkcijų ir besislepiančios kitose programose. Trojos arkliai patenką į sistemą per spragas naršyklėse ar juos pateikiant kaip naudingą programą.
Makrovirusai yra virusų rūšis, kuri pažeidžia dokumentus. Dokumentas užkrečiamas, jį atidarant programos lange, jis prilimpa prie „Microsoft Word“ ar „Microsoft Excel“ programų šablonų taip, kad atidarant naują dokumentą, jis jau turi savyje viruso kodą.
Netikrieji virusai (angl. hoax) yra apgaulingi virusai-laiškai, kuriuose prašome persiųsti laišką kitam vartotojui.
