Jo sukurtas projektas „Office Browsing History“, paprastai kalbant, yra darbuotojų sekimo sistema, kurią instaliavus į kompiuterį matoma, kur darbuotojas naršo. Tiesa, darbuotojas gali ją kada panorėjęs išsijungti.
Šio sprendimo kūrėjas nuo 9-os klasės mokėsi Paryžiuje, ten baigė universitetą „Ecole Polytechnique“, metams magistro studijoms išvažiavo į Londono „London School of Economics“, vėliau 8 metus dirbo Monako banke. Jis sako, kad idėja sukurti tokį stebėjimo sprendimą kilo atsitiktinai.
„Prieš 1,5 metų dirbau prie kito projekto - analitinio įrankio, kuris padėtų apdoroti didelius kiekius nestruktūrizuotos tekstinės informacijos. Rašiau analizes remdamasis duomenimis, kuriuos mūsų įrankis generuodavo. Pora mano analizių susilaukė ypatingo susidomėjimo. Jie buvo apie interneto reklamos ekosistemą: vienas apie krentančią reklamos vietos kokybę, o antras apie internetinio srauto plovimą, kai pornografinės svetaines perparduoda savo lankytojus respektabilioms reklamos agentūroms“, - pasakoja Š. Barauskas.
Jis sako tuo metu supratęs, kad žmonėms trūksta suvokimo, kaip naudojamas internetas, nors tai daug kam aktualu.
„Tuo metu jau buvo įkurta įmonių, kurios šio tipo analizę atliko, tokios kaip „Alexa“ ar „SimilarWeb“. Jie perka milžiniškus kiekius serverių duomenų iš telekomunikacijų bendrovių, ir stumia juos per savo algoritmus analizuodami kiekvieną svetainę. Jų problema: žino, kad vartotojo prietaisas nusiuntė kažkokią užklausą, bet nežino, ar vartotojas iš tikrųjų žiūri į tą puslapį. Tuo ir naudojasi reklamos piratai, falsifikuodami savo svetainių statistiką, iškreipdami mūsų supratimą, kas iš tiesų yra internetas“, - kalbėjo jis.
Pašnekovas sako, kad dėl šios priežasties nusprendė atlikti analizę remdamasis natūraliais duomenimis: stebėti vartotojų elgesį jų kompiuteryje.
„Sujungus daugelio vartotojų elgesį kartu ir jį analizuojant suprastume, kaip žmonės iš tikrųjų elgiasi internete. Susigriebėme, kad įmonės jau daug metų stebi savo darbuotojų kompiuterius, bet tai daro iš esmės dėl saugumo sumetimų. Kiekvieną kartą, kai stebėjimą bando pritaikyti produktyvumui gerinimui, viskas sugriūna“, - pastebi Š. Barauskas.
Jo teigimu, to priežastis – įmonės nežino, koks elgesys yra normalus, o koks jau kenkia produktyvumui.
„Įmonės neturi galimybių tirti savo darbo procesų: 50 žmonių grupė per mėnesį aplanko bent 2000 skirtingų svetainių, kuriose praleidžia bent po 10 minučių. Nėra įrankių, kurie galėtų analizuoti visą informacijos kiekį ir pateikti jį kažkokiu žmogiškai suprantamu formatu. Supratau, kad įmonėms būtų įdomu suprasti, kaip jų darbuotojai naudoja internetą, o mes savo paslaugą galime joms pardavinėti“, - pasakojo jis.
Taip gimė idėja pritaikyti analizės principus nagrinėjant įmonių darbuotojų naršymo duomenis.
„Duodame įmonėms ir globalią statistiką - kaip visuotinai žmonės naršo, kiek laiko skiria pramogoms internete, apsipirkimui, socialiniams tinklams, tam, kad jie galėtų palyginti. Jei vadovas pyksta ant darbuotojo, kad šis 10 minučių per dieną praleidžia „Facebook“, darbuotojas gali jam tiesiog užsiminti, kad globalus vidurkis yra 5 minutėmis didesnis“, - dėsto Š. Barauskas.
Jo nuomone, vis daugiau biurų veiklos persikelia į internetą, tad verslui svarbu sekti, suprasti ir gerinti savo veiklos procesus ir tai sunku padaryti, jei negali šių procesų stebėti.
Pristatant šį darbuotojų elgesio internete stebėjimo įrankį rašoma, kad „sėdėdami prie savo darbinio kompiuterio, darbuotojai dažniausiai net nejaučia ribos tarp profesionalaus ir privataus interneto naršymo“ ir dažniausiai žmonės naršo natūraliai, taip, kaip yra įpratę.
„Interneto vartojimo analizė yra būdas stebėti ir suprasti tikrąją darbuotojų savijautą ir vidinę būseną. Streso ar nuovargio paveiktas žmogus praranda gebėjimą susikaupti, ir tai atsiliepia jo naršymo tikslingumui. Neturėdami ką veikti, ar praradę motyvaciją, darbuotojai žymiai daugiau laiko paaukoja pramogoms. Visi šie elgesio pokyčiai gali būti stebimi analizuojant interneto naršymą“, - kaip veikia paslauga pristato jos autoriai trumpu aprašymu.
Šio analitinio įrankio kūrėjai dėsto, kad pavienių darbuotojų naršymas darbovietėje stipriai kinta, tačiau stebint didesnę grupę darbuotojų ilgesnį laiką, paprastai vienas elgesys kompensuoja kitą ir galima susidaryti vaizdą, kiek efektyviai dirba konkreti komanda.
„OBH Analytics“ skelbia, kad nenaudoja ir nerenka duomenų, kurie galėtų būti traktuojami kaip „privatūs“.
Sprendimo kūrėjai nurodo, kad stebimas laikas, praleistas pavienėse svetainėse, kategorizuojant šių pobūdį: nuo socialinių tinklų kaip „Facebook“, internetinės paieškos sistemų, iki pramoginių svetainių kaip „Youtube“ ar „9gag“.
Be to, pabrėžiama, kad darbuotojai gali laikinai atjungti stebėjimą, jei įvertina, kad jų veiksmai neturėtų būti žinomi jų darbdaviui.
Darbuotojai taip pat gali stebėti savo pačių statistiką, ją palyginti su kolegų naršymo vidurkiu ir įvertinti savo elgesį.
