B. Smitho nuomone, iš šios kibernetinės atakos reikia išmokti pamokas, norint išvengti panašių incidentų ateityje.
„Microsoft“ prezidento nuomone, visos šalys privalo „suformuoti kitokį požiūrį ir kibernetinėje erdvėje taikyti tokias pat griežtas taisykles kaip ir ginklams fiziniame pasaulyje“. Be to, pareiškė jis, nuo atakos nukentėjusių šalių vyriausybės turi įvertinti gyventojams padarytą žalą.
Kiek anksčiau Europos Sąjungos (ES) policijos agentūros Europolo vadovas Robas Wainwrightas paskelbė, kad gegužės 12 įvykdyta masinė kibernetinė ataka, kurios metu užšifruojami kompiuteriuose esantys duomenys ir už juos reikalaujama išpirkos, paveikė apie 200 000 fizinių ir juridinių asmenų bent 150 šalių.
Pasak Europolo, kol kas sunku atsakyti, kas atsakingas dėl šios atakos ir dėl kokių motyvų ji buvo įvykdyta. Didžiausias iššūkis yra greitas kenkėjiškos programos „WannaCry'' plitimas, tačiau tuo pat metu pastebima, kad nedaugelis žmonių paklūsta reikalavimui išsipirkti savo duomenis, kaip reikalauja virusas. Europolas sekmadienį įspėjo, kad virusas gali paveikti dar daugiau vartotojų, kai jie pirmadienį įsijungs savo darbo kompiuterius.
Kibernetinė ataka prasidėjo penktadienį ir, manoma, yra didžiausia visų laikų išpirkos reikalaujanti ataka. Ji paveikė Didžiosios Britanijos ligoninių tinklą ir Vokietijos nacionalinius geležinkelius, taip pat ir kompiuterius visame pasaulyje, įskaitant Rusijoje, Ukrainoje, Brazilijoje, Ispanijoje, Indijoje ir JAV.
Informacinių technologijų specialistų teigimu, ši kibernetinė ataka pavyko, nes ne visi vartotojai savo kompiuteriuose buvo įdiegę „Microsoft Windows“ saugumo atnaujinimus.
