O juk į „Facebook“ pranešimą apie puikiai įvertintą naujausią pačių paskelbtą asmenukę daugelis reaguoja entuziastingai.
Vis dėlto neseniai atliktas tyrimas rodo, kad įvertinimų „Patinka“ kiekis socialiniuose tinkluose tikrai nėra proporcingas žmogaus savivertei, o ir prastos nuotaikos tokios „pagyros“ nepataiso, rašo „Daily Mail“.
Pritarimą reiškiančios parinkties spustelėjimais besirūpinančius žmones veikiausiai kankina nepasitikėjimas savo gebėjimais ir įtarumas kitų atžvilgiu.
Tą patį galima pasakyti ir apie tuos, kurie, atsižvelgdami į teigiamų įvertinimų skaičių, keičia skelbiamą turinį arba profilio nuotrauką.
Pietų Velso universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvauti per „Twitter“ ir „Facebook“ pavyko pakviesti 340 asmenų.
Tyrimo dalyviai turėjo užpildyti anketas, kuriose buvo prašoma nurodyti savo sutikimą su 25 išvardytais teiginiais. Iš to, kaip žmonės įvertino pateiktų teiginių teisingumą, mokslininkai padarė išvadas apie socialinių tinklų įtaką jų savivertei.
Į teiginių sąrašą buvo įtraukta tokių tvirtinimų kaip „Socialiniuose tinkluose rodomas dėmesys pakelia man nuotaiką“ arba „Apie kokio nors žmogaus populiarumą sprendžiu iš to, kiek teigiamų įvertinimų jis gauna“.
Tyrimo iniciatorius Martinas Graffas įsitikinęs, kad vis daugiau laiko praleidžiant socialiniuose tinkluose neišvengiamai kinta mūsų psichinė sveikata.
„Nors atliktas tyrimas nėra didelio masto, jo rezultatai rodo, kad įsitraukimo į socialinius tinklus laipsnis veikia žmogaus savijautą ir tas poveikis nebūtinai teigiamas“, – tvirtina M. Graffas.
Mokslininkų padarytos išvados buvo pristatytos 2017 m. gegužės 3 d. Braitone vykusiame kasmetiniame Didžiosios Britanijos psichologų asociacijos susitikime.
Visiškai neseniai buvo pranešta, kad „Facebook“ analizuoja kritikai jautrių paauglių emocijas ir gauta informacija dalijasi su reklamdaviais, o dabar prabilta ir apie „Facebook“ nulemtus psichinės sveikatos pokyčius.
Galima priminti, kad pranešimas apie „Facebook“ piktnaudžiavimą gaunama informacija pasirodė tada, kai į laikraščio „The Australian“ redakciją pateko 2017 metais sudarytas 23 puslapių dokumentas su konfidencialios informacijos žyma.
Nutekintame analizės apraše buvo aiškinama, kaip pagal raktinius žodžius galima išsiaiškinti jaunimo, pradedant keturiolikmečiais, nuotaiką ir emocijas.
