Anksčiau „Facebook“ vienas vartotojas dalinosi savo istorija. Vyrui buvo pavogtas apdraustas telefonas, jis kreipėsi į policiją, tačiau smurto žymių nenustatyta ir įvykis – ne draudiminis.
Tuo metu žmonėms jis patarė vieną – skaityti sutartis, nuo ko tiksliai draudžiatės.
„Telefonai yra draudžiami nuo dūžių, ugnies, sugadinimo ir vagystės su apiplėšimu. Telefonas yra daiktas, kurį labai nesunku prarasti ar sugadinti. Dažniausia nelaimė yra dūžiai – tokį įvykį fiksuojame maždaug 9 kartus iš 10-ies“, - DELFI komentavo „Gjensidige“ Draudimo produktų, rizikos vertinimo ir kainodaros vadovas Baltijos šalims Andrius Dambrauskas.
Ši bendrovė teikia telefono draudimą įsigyjant jį iš mobiliojo ryšio operatoriaus.
Pašnekovas primena, kad plėšimas draudimo taisyklėse yra apibrėžiamas, kaip daikto pasisavinimas „naudojant fizinį ar emocinį smurtą, taip pat įsilaužiant“. Pasak jo, tokia formuluotė yra įprasta draudimo rinkos praktika.
„Mūsų ekspertai individualiai įvertina kiekvieną klientų pranešimą apie įvykį ir atsižvelgia į visas aplinkybes. Jei aplinkybės neatitinka draudimo paslaugos taisyklių, kompensacijos mokėti negalime. Suprantame kliento nusivylimą, tačiau stengiamės ir sutarties pasirašymo metu išaiškinti sąlygas bei atkreipiame dėmesį į atvejus, kuomet draudimo įmokos negalime mokėti. Raginame klientus būti atidžiais ir atkreipti dėmesį į šią informaciją“, - komentavo jis.
DELFI primena, kad teisininkai vartotojams visada pataria skaityti sudaromas sutartis, nes jei asmuo sutarties neperskaitė, bet ją pasirašė, manoma, kad žmogus su sutarties turiniu susipažino.
Galbūt taip siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui, kai kreipiantis į policiją meluojama, kad telefonas buvo pavogtas, nors jis buvo pamestas.
Visgi, pareigūnai pataria plėšimo atveju atiduoti vertingus daiktus, nei paaukoti sveikatą ar net gyvybę.
