Ryšių reguliavimo tarnybos naujausiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1,6 mln. išankstinio mokėjimo abonentų. Didžioji dalis jų – 57 proc. - naudojasi „Tele2“ tinklu, dar 23 proc. - „Bitės“, o 21 proc. - „Telia“.

DELFI skelbė, kad Vyriausybei paskelbus sąrašą teisės aktų projektų, kuriuos siūloma įtraukti į Seimo pavasario sesijos darbų programą, susirūpinti turėtų naudojantys išankstinio mokėjimo SIM korteles.

Norima įpareigoti judriojo ryšio operatorius ne tik registruoti visus šia paslauga besinaudojančius, bet ir teikti vietos nustatymo duomenis teisėsaugos institucijoms realiu laiku be abonento ar naudotojo sutikimo. Maža to, siūloma, kad nuo šiol Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teisę diktuoti, kam nutraukti elektroninio ryšio paslaugų tiekimą, o kam blokuoti įeinančius skambučius.

Naujas reikalavimas kainuos

„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalyse Andrius Baranauskas komentavo, kad jei bus pritarta tokiam reikalavimui, tai pareikalaus papildomų investicijų.

„Išankstinio mokėjimo paslaugos yra pigiausios rinkoje ir jomis naudojasi tie žmonės, kurie turi mažiausiai pinigų, tai yra, vyresnio amžiaus gyventojai, žmonės su negalia ar tie, kurie yra remiami valstybės, gyvena iš pašalpų. Jie visi turės SIM korteles registruoti arba paslauga bus išjungta, - sakė jis DELFI. - Jeigu priimtas toks įstatymas, kokį mato Seimas, mes skaičiuojame, kad mūsų sąnaudos vien tik įgyvendinimui sieks apie 8-9 mln. eurų.“

Pasak jo, investicijos yra tokio dydžio, nes bus siekiama, kad kuo daugiau žmonių SIM korteles registruotų ir neliktų be ryšio.

„Tiek daug todėl, kad mes turėsime daryti agresyvią rinkodaros kampaniją ir važiuoti pas žmones, naudojančius išankstinio mokėjimo SIM korteles, ir kurjerį siųsti. Ką tik mes matėme, kad Lenkijoje buvo išjungta 12 mln. SIM kortelių nuo vasario 1 d. ir žmonės liko be ryšio“, - komentavo A. Baranauskas.

Jis sako, kad sąnaudos galiausiai turės būti perkeliamos ant vartotojų pečių, tačiau kiek tiksliai paslaugos brangs kol kas pasakyti negali – tai lems ir konkurencinė kova. Sąnaudas, kurias bendrovė patirtų dėl išankstinio mokėjimo kortelių, turėtų padengt visi mobiliojo ryšio vartotojai, mano A. Baranauskas.

„Reikia suprasti paprastą ekonominį dalyką: jeigu kyla mažiausia kaina, kyla ir ta kaina, kuri yra virš jos“, - sakė jis.

Mobiliojo ryšio paslaugos dėl siūlomo reikalavimo pabrangtų, patvirtino ir „Bitė Lietuva“ atstovė spaudai Žana Jakevičienė.

„Šiuo metu tikslių paskaičiavimų negalime pateikti, galutinė kaina priklausys nuo patvirtintų SIM kortelių naudotojų registravimo apimties, kiek duomenų apie SIM kortelės naudotoją reikės suregistruoti, ir laiko, per kurį registraciją reikės atlikti. Sąnaudos gali būti pakankamai didelės ir turės būti kompensuotos, todėl arba atsispindės paslaugų kainose, arba bus apmokestinta išankstinio mokėjimo SIM kortelės naudotojo registravimo paslauga“, - teigė ji.

Be to, įsigyti SIM kortelę nebebus taip paprasta, jų bus parduodama mažiau, bus ribotas jų pardavimo laikas paros metu.

Tuo metu „Telia“ teisės vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters DELFI aiškino, kad jie vertina Vyriausybės pateiktas Elektroninių ryšių įstatymo pataisas ir pastangas, kad mobilusis ryšys žmonėms suteiktų papildomo saugumo tiek kilus realiam pavojui, tiek apsaugant nuo galimų nuostolių, tačiau su viskuo sutikti negali.

Bendrovė anksčiau skaičiavo, kad papildomos sąnaudos registruojant SIM korteles siektų apie 300 tūkst. eurų.

„Išankstinio mokėjimo SIM kortelių registracija yra viena iš priemonių, kurias socialiai atsakingos įmonės tiesiog privalo daryti savo pelno sąskaita. Tinkamai pasirengus tai sumažins telefonais padaromų nusikaltimų skaičių ir neturės jokios įtakos mūsų paslaugų kainoms ar klientų patogumui. Nereikia klaidinti visuomenės - šio įstatymo įgyvendinimas kainuoja ne milijonus, o kelis šimtus tūkstančių eurų. Todėl jei tai gali padėti žmonėms gyventi saugiau, mes tai padarysime savo sąskaita ir efektyviausiu būdu. “, - dėstė ji komentare.

Visgi, „Telia“ laikosi pozicijos, kad informaciją apie mobiliojo ryšio vartotojus be jų sutikimo pateiktų tik pagal motyvuotą teisėsaugos institucijų užklausą, tiriant ar užkertant kelią nusikalstamai veikai.

„Paslaugų teikimą sutiktume nutraukti taip pat tik tais atvejais, kai jos panaudojamos nusikalstamoms veikoms daryti. Įstatymo rengimo procese siūlėme aiškiai apibrėžti vieną Vyriausybės įgaliotą instituciją, kuri turėtų teisę duoti nurodymus elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, tačiau į šią pastabą nebuvo atsižvelgta. Todėl toliau tebesitęsiantis neapibrėžtumas didina operatorių administracinę naštą, nes turint vieną sistemą, informacijos pateikimas būtų gerokai efektyvesnis“, – komentaru apie planuojamus pakitimus pasidalijo ji.

Visgi A. Baranauskas oponuoja, kad siūlomas registruoti SIM korteles nepridės daugiau saugumo ir neapsaugos nuo telefoninių sukčių - tai įrodo Lenkijos patirtis.

„Ten jau nuo vasaros, kai buvo paskelbta apie sprendimą registruoti SIM korteles, pasipylė skelbimai, kad yra parduodamos kito vardu registruotos SIM kortelės. Pavyzdžiui, žmogus savo vardu registruoja 100 vienetų SIM kortelių ir jas parduoda dvigubai brangiau ir, jei įvyksta nusikaltimas, sako, kad aš SIM kortelę pamečiau, nes nėra įsipareigojimų apie tai pranešti“, - dėstė jis.

„Tele2“ siūlo išankstinio mokėjimo paslaugą „Pildyk“, „Bitė“ - paslaugą „Labas“, o „Telia“ - paslaugą „Ežys“.

Skaičiuojama, kad iš viso Lietuvoje yra 4,239 mln. aktyvių mobiliojo ryšio abonentų turinčių ilgalaikes sutartis ir išankstinio mokėjimo korteles.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (389)