„Artimiausią dešimtmetį didžiausią riziką išnykti turi dauguma administracinio, aptarnaujančio, gamybinio, kontrolės, techninio bei rutininio pobūdžio darbų, kurių atlikimui nereikia kūrybiško mąstymo, problemų sprendimo ir kitų socialinių įgūdžių, o pastarųjų dirbtinis intelektas kol kas neturi“, - komentavo personalo paieškos ir atrankos „Manpower Lit“ vadovė Gerda Baltrūnaitė.
Ji vardija, kad iš ateities darbo rinkos turėtų iškristi kasininkai, pakuotojai, kurjeriai, sandėlio darbuotojai, krovikai, telemarketingo vadybininkai, apskaitininkai, bibliotekininkai, paštininkai, kelionių agentai ir kitos panašios specialybės.
„Juos pakeis robotai ir įrenginiai, valdomi dirbtinio intelekto“, - prognozuoja pašnekovė.
Ji pateikia pavyzdžių.
„Prieš porą metų lietuvių startuolis sukūrė pašto siuntas pristatantį robotą. Vyko testavimai su tarptautine siuntų kompanija Vilniuje ir planai ambicingi: technologija turėtų tapti naujuoju kurjerį - žmogų pakeisiančiu robotu“, - pasakojo G. Baltrūnaitė.
Ji primena, kad dronai jau šiandien naudojami stebint, filmuojant, fotografuojant ir net vedžiojant šunis.
„Tos pačios siuntų kompanijos bepilotis skraidytuvas Vokietijoje jau įrodė galintis pristatyti per itin trumpą laiką nedidelio svorio siuntas. Dabar liko paskutinis etapas: sureguliuoti teisinę bazę“, - mano G. Baltrūnaitė.
Tendencija, kad žmones keičia efektyvesni sprendimai – vis stiprėja.
„Nesidairant toli už Lietuvos ribų, apsipirkdami didžiuosiuose prekybos tinkluose automatizacijos apraiškas matome ir mes. Rasti tinkamų darbuotojų kasininkų tapo nemenku galvos skausmu didžiajai daliai darbdavių, tad atsirado savitarnos kasos, kuriuose pirkėjai, naudodamiesi nesudėtingu įrengimu, be parduotuvės darbuotojo įsikišimo gali savarankiškai ir operatyviai susimokėti už prekes“, - pastebi ji.
Pernai atlikta bendrovės „ManpowerGroup“ apklausa rodo, kad 12 proc. darbdavių nurodė per artimiausius 2 metus planuojantys atsisakyti dalies darbuotojų dėl automatizacijos. Iš viso buvo apklausta apie 18 tūkst. darbdavių 43 valstybėse.
„Apklausos rezultatai, apžvelgiantys ateinančių 2 metų darbdavių planus automatizacijos perspektyvoje tik patvirtina, kad pokyčiai vyksta arba jiems realiai ruošiamasi, tačiau tuo pačiu jie atskleidžia ne grėsmę darbų išlikimui, tačiau plačias galimybes progresyviam pokyčiui darbo rinkoje“, - komentavo G. Baltrūnaitė.
Lietuvos darbo biržos atstovė spaudai Milda Jankauskienė DELFI teigė, kad šiuo metu Lietuvoje dar nėra stebimas ryškesnis darbuotojų išstūmimas dėl automatizuotų sprendimų.
„Dažnesnis robotų, automatizuotų sprendimų taikymas yra pramonės sektoriuje, sandėliavimo įmonėse ar padaliniuose. Paslaugų sektoriaus įmonėse, kur paslaugos gali būti perkeltos į internetą ar prekybos centruose įrengus savitarnos kasas, reikia mažiau darbuotojų, tiesiogiai aptarnaujančių klientus. Profesijos, kurios artimiausiu laiku galėtų būti paliestos - telemarketingo konsultantai, bankų klientų aptarnavimo personalas, įvairių gamybos linijų darbininkai ir kiti. Vis dažniau kalbama apie automatiškai važiuojančius automobilius, todėl tikėtinas ir vairuotojų poreikio sumažėjimas“, - nurodė ji.
Ši tendencija jau pastebėta Vakaruose: Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) tyrimo rezultatai skelbia, kad iki 2020 m. penkiolikoje šalių, tokių kaip Jungtinė Karalystė, Italija, Prancūzija, JAV, Kinija, Australija, Kinija ir kitos, apie 5 mln. darbų pakeis dirbtinis intelektas, robotai ir automatizacija.
