DELFI skelbė, kad Lietuvos ir užsienio autorių teises ginanti asociacija LATGA kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Jo prašoma uždrausti operatoriams „Telia“, buvę „Teo LT“ ir „Omnitel“, „Bitė Lietuva“, „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, „Cgates“, „Init“, „Balticum TV“, „Splius“ ir „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ teikti prieigą prie interneto svetainės „Linkomanija.net“.

Asociacijai atstovaujantis advokatų kontoros „AAA Law” advokatas, partneris Andrius Iškauskas komentavo, kad tokia praktika yra įprasta Vakarų Europoje.

Su tuo sutinka ir advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas, ekspertas Stasys Drazdauskas, bet jis įvardija problemą, kuri trukdo tokias svetaines pažaboti.

„Negali būti abejonių, kad svetainė, susieta su interneto adresu „Linkomanija.net“, iš esmės yra įrankis autorių teisių pažeidimams daryti. Prieigos suteikimas prie teises pažeidžiančių kūrinių yra ne kas kita kaip pagalba teisės pažeidėjams, ir prisidėjimas prie teisės pažeidimo irgi yra neteisėtas veiksmas, - sako jis. - Tačiau šiuolaikinės technologijos kovą su tokiais neteisėtais veiksmais padaro labai sudėtingą, dėl ko iki šiol taip ir nepavyko efektyviai užblokuoti, pavyzdžiui, „The Pirate Bay“ portalo, prieš kurį laimėta keletas teisminių bylų.“

Ekspertas paaiškina problemą: aukščiausio lygio domenai, kurie nesusieti su valstybės kodu, pavyzdžiui, „net“, „org“ gali būti registruojami bet kurio paslaugų teikėjo, bet kurioje pasaulio šalyje, ir nemažai jų sudaro galimybę neatskleisti savininko tapatybės.

„Prisideda ir nacionalinės valstybių jurisdikcijos problema, nes savininkus kitose šalyse sunku surasti ir teisinėmis priemonėmis persekioti. Todėl tarptautinės svetainės prieigos blokavimas nacionaliniame lygmenyje būtų rezultatyvus tik vienoje valstybėje.

„Linkomanija.net“ atveju, jeigu ieškovui pavyks pasiekti srauto blokavimą šiuo adresu Lietuvoje, tai neabejotinai ir reikšmingai sumažins šios svetainės naudojimo apimtis, kadangi dauguma naudotojų yra Lietuvoje ir ieškoti svetainės kitais adresais jiems nebus patogu. Tačiau klausimas, ar to pakaks ilguoju laikotarpiu, nes susiejus svetainę su kitu domeno vardu, srauto blokavimas nebeveiktų“, - komentavo S. Drazdauskas.

Pasak jo, jei paslaugų teikėjai blokuotų ryšį su svetaine, neatsižvelgiant į tai, su kokiu domenu šį svetainė susieta, iš ties gali pasiekti efektyvų blokavimą.

„Tačiau lieka pagrindinis klausimas – kokiomis priemonėmis paslaugų teikėjai turėtų stebėti, su kokias domenais svetainė vis susiejama. Be to, nustačius, kad svetainė susieta su nauju domeno vardu, kaip paslaugų teikėjai turėtų nustatyti, kad svetainė yra būtent ta kurią reikia blokuoti. Juk gali pasikeisti puslapių dizainas, svetainės kodas, struktūra ir panašiai. Tokiu atveju paslaugų teikėjai iš naujo turėtų vertinti, ar tai tapatus turinys, ar ten irgi patalpintos nuorodos į neteisėtus kūrinius“, - mano S. Drazdauskas.

Tai reikštų papildomas jiems nepriklausančias funkcijas ryšio tiekėjams.

„Kita vertus, tai pareikalautų pastangų, pavyzdžiui, investicijų į personalą, kuris atliktų vertinimą, kurios klausimas, ar būtų proporcingos paslaugų teikėjų atžvilgiu. Jeigu šis sprendimas būtų paprastas, galima būtų tiesiog reikalauti užblokuoti visas svetaines, kuriose platinamos nuorodos į „torrent“ tipo bylas, nukreipiančias į piratines kūrinių kopijas“, - svarsto S. Drazdauskas.

Jei prekiautų ginklais, būtų paprasčiau

Advokatas komentuoja, kad „Linkomanija.net“ atvejis yra sudėtingas, nes pirma tam reikia teismo sprendimo civilinėje byloje.

„Nusikaltimų atvejais tokia kontrolė yra paprastesnė, nes galima paprasčiau taikyti baudžiamąsias užkardymo priemones, kai, pavyzdžiui, įtariama prekyba ginklais, narkotikais. Nelegalių lošimų atveju, Lošimų priežiūros tarnyba kreipiasi dėl svetainių blokavimo į administracinius teismus. Tuo tarpu, „Linkomanija.net“ tipo svetainės teisėtumą turi patikrinti bendrosios kompetencijos teismas civilinėje byloje“, - sakė S. Drazdauskas.

Jo nuomone, pavykus užblokuoti srautą į „Linkomanija.net“ svetainę Lietuvoje, tai reikšmingai apribotų piratinių kūrinių platinimą Lietuvoje.

„Tačiau lieka abejonių, ar tai turės ilgalaikį poveikį“, - apibendrino S. Drazdauskas.

Foto: Bendrovės archyvas

Vakarų Europos šalių statistika rodo, kad užblokavus prieigą prie tam tikro puslapio jo lankomumas krenta iki 90 proc. Tai reiškia, kad dalis vartotojų iškart randa būdų, kaip blokavimą „apeiti“.