JAV kariuomenės atstovai paskelbė apie sėkmingą didžiausio iki šiol bandymo su skrendant paleidžiamų dronų spiečiumi, įvykdymą. Bandymuose trys „F/A-18 Super Hornet“ naikintuvai paleido 103 „Perdix“ „dronus“, kurie tada susisiekė tarpusavyje ir atliko skraidymo pratimus, pamėgdžiojančius žvalgybos misiją.
Bet spiečius iš anksto nežino, kaip būtent jis atliks užduotį. Kaip paaiškino Williamas Roperis iš Gynybos departamento savo pranešime, „Perdix“ nėra iš anksto užprogramuotos ir sinchronizuotos individualios skraidyklės. Tai greičiau kolektyvinis organizmas, naudojantis paskirstytas smegenis sprendimų priėmimui ir prisitaikymui vienam prie kito, kaip vyksta ir spiečiuose gamtoje.
Kadangi kiekvienas „Perdix“ bendrauja ir bendradarbiauja su kiekvienu kitu „Perdix“, spiečius neturi lyderio ir gali be problemų prisitaikyti prie naujų ar iš komandos pasitraukiančių „dronų“.
„Dronų“ paleidimas iš greitai lekiančio naikintuvo nėra paprasta užduotis, nes didelis greitis ir oro srovių turbulencija šias skraidykles išmėto ir net gali pažeisti. Bet tai yra jau šeštoji „Perdix“ „drono“, sukurto Masačusetso technologijų instituto tyrėjų ir pavadinto senovės Graikijos mitinio veikėjo vardu, karta, galinti paleidimo metu atlaikyti mach 0.6 greitį ir -10 °C temperatūrą.
„Washington Post“ pranešime pernai paaiškinta, kad jie buvo sukurti Pentagono sukurtos programos rėmuose, kurios tikslas – papildyti esamą karinių „dronų“ flotilę. Tikimasi, kad tokius mažus orlaivius, sveriančius apie pusę kilogramo būtų galima naikintuvais paleisti atlikti misijų, kurioms paprastai reikėtų daug didesnių ir brangesnių „dronų“, pavyzdžiui, „Reaper“. Tuo tarpu „Perdix“ yra pakankamai nebrangūs, nes yra gaminami iš standartinių detalių.
Panašu, jie tokiam tikslui gali gerai pasitarnauti. Dabar Pentagonas drauge su Silicio slėnio tipo inovacijų organizacija „Defense Innovation Unit Experimental“ kuria tokių „mikrodronų“ flotiles.
