Siekdamos išlaikyti savo konkurencingumą ir techninį pranašumą, verslo įmonės vis labiau diegia techninių sprendimų į savo veiklos procesus. Naujos technologijos ir automatizuoti įrenginiai lengvina kasdienę įmonių veiklą bei optimizuoja išlaidas.
Lietuvos verslininkai teigia, kad jie atidžiai nagrinėja esančias tendencijas užsienyje ir technologinę raidą, tačiau automatizuotų technologijų, lengvinančių logistikos sprendimus, diegimas jau įgauna pagreitį ir Lietuvoje.
Rasa Beskajevienė, logistikos optimizavimo paslaugas teikiančios „Equinox Europe“ direktorė, teigia, kad Lietuvos bendrovėse automatizuotų technologijų dar nėra daug, tačiau poreikis tam smarkiai auga. Ypač didelis susidomėjimas jaučiamas iš logistikos, elektronine prekyba užsiimančių, siuntų pervežimo įmonių.
„Jei anksčiau kasmet mūsų įmonė įgyvendindavo 3 ar 4 projektus Baltijos šalyse, dabar turime iki 10 užklausų bei ruošiame pasiūlymus automatizuotoms sistemoms sandėliuose įrengti. Daugiausiai investicijomis domisi siuntų ir elektroninės prekybos bendrovės dirbančios Baltijos šalių rinkose. Į automatizuotas sistemas taip pat investuoja gamybos ar prekybos įmonės, kurios statosi naujus sandėlius ar tą planuoja daryti,“ – sako R. Beskajevienė.
R. Beskajevienė pastebi, kad, palyginti su Vakarų Europos šalimis, Baltijos valstybių rinka auga du kartus sparčiau, todėl „Equinox Europe“ toliau planuoja aktyviai veikti šioje rinkoje. Taip pat pastebimos tendencijos, kad Lietuvos verslininkai daugiau investuoja ne tik į IT sprendimus, bet ir į pačią įrangą.
Pasak „Equinox Europe“ direktorės, įmonės užsakymai kitais metais, palyginti su 2016-aisiais, dvigubės, o tai rodo teigiamas tendencijas, kad Lietuvos verslas linkęs aktyviau investuoti į pažangias technologijas. Jų diegimą skatina ne tik augančio verslo apimtys, bet ir atsigaunanti šalies ekonomika.
„Logistikos sprendimų automatizavimas bendrovei sudaro galimybes sutaupyti darbo kaštų, nes mažiau reikia investuoti į sandėlių plotus, mažiau išlaidų tenka prekėms paskirstyti, be to, išsprendžiama darbuotojų stygiaus problema. Galiausiai prekių paskirstymo operacijų efektyvumas gali išaugti 20 ir daugiau procentų“, – priduria R. Beskajevienė.
Kęstutis Dubinka, „Tamro Baltics“ logistikos vystymo vadovas, teigia, kad jų įmonė palaipsniui juda pilno sandėlių automatizavimo link. Svarstomos ir bandomos įvairios techninės galimybės, atsiperkamumo nauda.
„Automatizavimas didina tiekimo grandinės pralaidumą ir mažina žmogiškųjų klaidų faktorių. Mūsų įmonėje vidutinis surinkimo efektyvumas siekia 130 eilučių per valandą, o klaidos sudaro tik 0,02 proc. surinktų eilučių. Tai itin supaprastina mūsų veiklą, jau nekalbant apie tai, kad 93 proc. klientų užsakymų gaunama ir apdorojama elektroniniu būdu, o 89 proc. sąskaitų-faktūrų klientams yra taip pat elektroninės“, – sakė K. Dubinka.
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), vienijančios didžiausias paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų verslo organizacijas, prezidentas Valdas Sutkus mano, kad verslo įmonių poreikis diegti pažangias automatizuotas technologijas didėja, tačiau įmonės iš pradžių linkusios atidžiai išanalizuoti konkurentų veiksmus, kurie jau yra įsidiegę panašias technologijas, o tik paskui patys investuoti.
„Technologijų poreikis auga, nes tai didina įmonių našumą. Verslininkai tai supranta ir palaipsniui diegia pažangias technologijas. Tačiau Lietuvos verslas vis dar yra konservatyvus ir pažanga nėra tokia didelė, kokia galėtų būti“, – sako V. Sutkus.
LVK prezidentas teigia pasigendantis ir institucinio požiūrio į verslo ir universitetų bendradarbiavimą mokslinių technologijų srityje: „Atskiri projektai vykdomi, bet nėra bendros strategijos, kaip tas bendradarbiavimas galėtų skatinti daugiau investicijų, kurios būtų orientuotos į verslo naudą, o verslo įmonės jas galėtų aktyviau finansuoti“.
