Tokias tendencijas rodo „Global Software Survey“ kas dvejus metus vykdomo didžiausius programinės įrangos kūrėjus vienijančius „BSA l The Software Alliance“ (BSA) Pasaulinė programinės įrangos apžvalga.

Nepaisant to, per pastaruosius metus vidutinė žala BSA narėms šalyje išaugo beveik 3 kartus, o šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai rodo, kad bylų dėl nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo šalyje inicijuota daugiau nei įprastai.

„Žvelgiant pasauliniu mastu, esame tarp Meksikos (52 proc.) ir Kolumbijos (50 proc.), o Baltijos regione turime aukščiausią rodiklį“, – teigia BSA Lietuvoje atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Novus intellectus“ teisininkė Ernesta Seiliūtė.

Iki kaimynių Lietuvai dar šiek tiek trūksta

Kaip rodo tyrimo rezultatai, nelicencijuotos programinės įrangos lygis Lietuvoje siekia 51 proc. ir tai yra 2 proc. punktais mažesnis skaičius, nei nustatė tyrimas 2013 m. Vertinant Baltijos šalių regioną, Lietuva vis dar šiek tiek atsilieka nuo kaimyninių šalių – Latvijoje užfiksuotas 49 proc. nelicencijuotos programinės įrangos lygis, o Estijoje – 42 procentų. Pats didžiausias nelicencijuotos programinės įrangos lygis randamas Libijoje (90 proc.), Zimbabvėje (90 proc.) ir Venesueloje (88 proc.), mažiausias – JAV (17 proc.), Liuksemburge (19 proc.) ir Austrijoje (21 proc.).

Vertinant regionus, daugiausiai nelicencijuota programine įranga naudojasi Azijos ir Ramiojo vandenyno šalys (61 proc.) ir Centrinė bei Rytų Europa (58 proc.) mažiausiai – Šiaurės Amerika (17 proc.) ir Vakarų Europa (28 proc.).

Lietuvoje dažniausiai „paslysta“ kūrybininkai ir projektuotojai

Anot teisininkės, Lietuvos teisėsauga dažniausiai aptinka BSA narių nelicencijuotas programas kūrybos ir projektavimo bendrovėse: „Pastaruosius dešimt metų teisėsaugos pareigūnai dažniausia BSA narių autorių teisių pažeidimus fiksuodavo architektūros, statybos, nekilnojamojo turto, projektavimo, rinkodaros ir dizaino paslaugas teikiančiose bendrovėse. Pernai pastebėta tendencija, kad geodezijos ir žemėtvarkos paslaugas teikiančios įmonės taip pat yra linkusios naudoti nelicencijuotą programinę įrangą“.

E. Seiliūtė teigia, kad praėjusiais metais sumokėtos žalos kompensacijos (neretai sudarančios dalį žalos sumos, kuri nustatoma atlikus patikrinimą) stipriai ūgtelėjo: „Pernai Lietuvos bendrovės BSA narėms sumokėjo 108 tūkst. eurų žalos kompensacijų už autorių teisių pažeidimus. Palyginimui, 2014 m. kompensacijos BSA narėms sudarė 82,5 tūkst. eurų, o 2013 m. – 66,6 tūkst. eurų. Vidutinė žala sukelta vienos įmonės BSA narėms išaugo beveik 3 kartus, lyginant su 2014 metais, nes teisėsaugos institucijos nustatė didesnio masto nelicencijuotos PĮ naudojimo atvejus.“

Taip pat šių metų pirmąjį ketvirtį užfiksuota daugiau naujų bylų nei įprastai – 7. Prieš tai daugiausia buvo užfiksuota 2013 m. – 25 atvejai.

Bauda – bene mažiausia rizika

Pasak E. Seiliūtės, Lietuvos įmonės dažniausiai baiminasi būtent teisinių rizikų, tačiau nesusimąsto apie kur kas didesnes grėsmes. Saugumo sprendimų bendrovė „Symantec“ kasmet pateikia „Interneto saugumo grėsmių ataskaitą“.

Pastaroji atskleidė, kad naujos saugumo skylės įvairioje programinėje įrangoje piktavalių programišių buvo randamos kiekvieną 2015 m. savaitę, o pačių saugumo spragų, lyginant su praėjusiais metais, padaugėjo šiek tiek daugiau nei dvigubai.

Kodėl tai turėtų būti aktualu nelicencijuotos PĮ naudotojams? Tyrimai rodo stiprų ryšį tarp nelicencijuotos įrangos naudojimo ir kenkėjiškų programų. Tai reiškia, kad labai didelė tikimybė, jog kartu su tokia programine įranga atkeliaus ir kenkėjiškos programos. Be to, nelicencijuota įranga dažniausiai negauna saugumo atnaujinimų, todėl laikui bėgant joje atsiranda vis daugiau „atvertų durų“ prie asmeninių vartotojo ar konfidencialių bendrovės duomenų.

Tokie atvejai gali būti ir labai skaudūs bendrovei: JAV Nacionalinio kibernetinio saugumo aljanso duomenimis, net 60 proc. smulkių bendrovių, nukentėjusių nuo piktavalių programišių, per šešis mėnesius būna priverstos nutraukti savo veiklą.

Viena iš pagrindinių priežasčių – siekis sumažinti išlaidas

Kaip pastebi E. Seiliūtė, viena iš esminių priežasčių, kurios skatina organizacijas naudotis nelicencijuota programine įranga, yra kaštai: „Teisiniai procesai dėl autorių teisių pažeidimo rodo, kad įmonės, kurių veiklai yra reikalingos specializuotos programos, vengia jas įsigyti. Tai paprastai lemia licencinio mokesčio dydis, kuris gali svyruoti nuo 3 tūkst. iki 22 tūkst. eurų.“

Anot Tomo Parnarausko, Lietuvos programinės įrangos industriją vienijančio Verslo Programinės įrangos aljanso prezidento, į nelicencijuotos programinės įrangos naudojimą Lietuvos versle visi turime žiūrėti atidžiau, kadangi kenčia ne tik įrangos kūrėjai, bet ir vystytojai: „Visų pirma, bendrovės, naudojančios nelicencijuotą programinę įrangą, nemoka PVM mokesčio, kurį moka sąžiningi verslo vartotojai. Antra, tai sudaro nesąžiningas konkurencijos sąlygas ir tai ypač aktualu viešuosiuose pirkimuose. Tokios bendrovės gali pasiūlyti žemesnes paslaugų ar darbų kainas, nei tos, kurios veikia sąžiningai ir moka už gana brangią projektavimo, dizaino ar panašią programinę įrangą.“

BSA atstovės E. Seiliūtės teigimu, praėjusiais metais 3 iš 4 bendrovių, kompensavusių BSA narėms žalą taikiu sutarimu ikiteisminiame tyrime, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose.

Pasak Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos (LPĮA) prezidento Algimanto Medžiaušio, dalyvaudamos mažiausios kainos viešuosiuose pirkimuose įmonių siūlomos sąmatos neretai skiriasi net keletą kartų: „Mūsų nuomone, viena iš priežasčių yra skirtingos įmonių investicijos ar kaštai programinei įrangai įsigyti. Atstovaujamų verslo subjektų pagrindinių įrankių – programų „AutoCAD“, „Revit“ ar „ArcGIS“ – licencija vienam vartotojui kainuoja apie 3 tūkst. eurų, priklausomai nuo funkcionalumo ir pasirinkto paketo. Ne paslaptis, kad Lietuvos rinkoje esama net ir tokių įmonių, kurios taupydamos dirba naudodamos nelicencijuotą įrangą. Tai iškreipia teikiamų pasiūlymų kainas ir skaidrią lygiavertę konkurenciją.“

Anot jo, šiai dienai viešuosiuose pirkimuose užsakovai dažniausiai nereikalauja paslaugos tiekėjų įrodymų dėl licencijuotos programinės įrangos naudojimo: „Manome, kad siekiant skaidrios konkurencijos būtų tikslinga įvesti reikalavimus tiek pasiūlymo pateikimo metu, tiek projekto užbaigimo stadijoje pateikti užsakovui įrodymus, pagrindžiančius legalios programinės įrangos naudojimą.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (41)