Ji pripažinta „Inovatyvia kylančių žvaigždžių komanda“. Varžybose dalyvavo 116 komandų iš 40 šalių. „Tai buvo neįtikėtina patirtis. Nepabuvus šiame čempionate neįmanoma pajusti šių varžybų masto“, − sakė komandos vadovas, Kauno jėzuitų gimnazijos technologijų mokytojas Albertas Juškauskas.

Varžybos sukėlė šoką

Nors Tenerifės saloje (Ispanija) vykusios varžybos yra vadinamos Europos čempionatu, iš tiesų jame dalyvavo komandos iš viso pasaulio. Be europiečių ten rungėsi Australijos, Kinijos, Egipto, Indijos, Jordanijos ir JAV komandos.

„Mes ten patekome į tokį grandiozinį renginį, kad viską stebėjome plačiai išplėstomis akimis. Tai buvo lyg pasaulinė paroda, viskas organizuota be galo puikiai. Visą laiką verdi savo virtuvėje ir staiga pamatai, kas vyksta kitur pasaulyje. Dabar vaikai visai kitaip vertina galimybę dalyvauti tokiose varžybose“, − sakė A. Juškauskas.

Jo auklėtiniai šeštokai Paulius Dovidaitis, Nojus Baliūnas, Rokas Tarasevičius ir septintokas Povilas Kirna teisę dalyvauti Europos čempionate pelnė laimėję Lietuvos „Robotiados“ varžybas bendrojoje įskaitoje. Kauniečiai jose nugalėjo jau antrus metus iš eilės.

„Pernai po pergalės Lietuvoje buvome iškovoję teisę dalyvauti pasaulinėse varžybose JAV, tačiau nepavyko greitai rasti lėšų tokiai kelionei. Šiemet mums greitai pasisekė rasti rėmėjų, be jų nebūtume galėję išvykti į varžybas“, − pažymėjo A. Juškauskas. Komandą parėmė bendrovės „Adform“, „Amidus“, „Rubedo sistemos“ ir „Hummel“.

Tenerifėje kauniečiai pamatė, kaip privačios įmonės remia kitų šalių komandas. „Komandoje gali būti iki 10 asmenų. Mums būtų labai brangu išvažiuoti su tokio dydžio komanda. Dalyvavimas čempionate kainavo po 800 eurų vienam asmeniui. Tačiau norint paruošti geresnius stendus, nupirkti suvenyrų, marškinėlius, reikėtų dar apie 200−300 eurų. Dalyvio mokestį po 250 eurų sumokėjo Lietuvos „Robotikos akademija“.

Didesnėms valstybėms atstovavo po 2−4 komandas. Klausiau, ar galėtų Lietuvai atstovauti daugiau komandų. Man atsakė, kad tokios galimybės nėra“, − pasakojo A. Juškauskas.

Rungiasi ne tik robotai

FLL varžybos yra suskirstytos į keturias dalis: robotų rungtynes, projektų konkursą, robotų konstrukcijos bei programos pristatymą ir vertybių išbandymą.

Per projektų konkursą dalyviai turėjo pasirinkti ir išnagrinėti pasirinktą problemą pagal šių metų temą – „Atliekų kelias“. Komandos siūlė sprendimus, kaip geriau tvarkyti statybines atliekas, antrines žaliavas, kaip panaudoti sąvartyno dujas, kaip pritaikyti jau nebenaudojamus daiktus ir pan.

Vertybių išbandymo konkurse komandos turėjo pristatyti, kaip joms sekėsi dirbti remiantis svarbiausiomis FLL vertybėmis – komandiniu darbu, sprendimų paieška, tarpusavio supratimu, draugiškumu, sąžiningumu ir kt.

Stenduose komandos turėjo pristatyti save, komandos vertybes ir reprezentuoti šalį.
Atlikdami roboto dizaino ir programavimo užduotį dalyviai turėjo paaiškinti roboto konstrukciją bei pademonstruoti važiavimus ant užduočių stalo.

Idėja – išmanieji atliekų konteineriai

Komisija domėjosi, kaip vaikai suvokia atliekų problemą ir jos sprendimo būdus. „Kai kurios komandos atsivežė didžiulius įrangos maketus, įrangą atskraidino atskirais lėktuvais. Mūsų komandos idėja buvo išmanioji virtuvė. Joje kabo ekranas, šalia kurio įrengtos kelios šiukšliadėžės, į kurias galima įmesti tik tam tikrų rūšių atliekas. Bandant įmesti popierių į plastikui skirtą šiukšliadėžę, ji neatsidarytų. Jutikliai skenuotų ir atpažintų medžiagas. Kai būtų surenkamas tam tikras kiekis atliekų, ekrane pasirodytų informacija, kiek surenkama plastiko, popieriaus. Duomenys apie geriausiai rūšiuojančius asmenis būtų talpinami socialiniame tinklalapyje. Geriausiai rūšiuojantys atliekas, išmetantys kuo mažiau plastiko ir popieriaus, mokėtų mažiau už atliekų surinkimą. Taip vaikai nuo pat mažens mokytųsi rūšiuoti atliekas. Šiukšliadėžės būtų įrengiamos naujai statomų namų virtuvėse. Iš šiukšliadėžių vamzdžiais atliekos patektų po žeme, vamzdynais saugiai nukeliautų į atliekų rūšiavimo gamyklą. Komisijai patiko ši idėja, ji labai palengvintų vyresnio amžiaus ir žmonių su negalia gyvenimą“, − pasakojo A. Juškauskas.

Viską lemia milimetrai

Absoliučioje įskaitoje nugalėjo viena Ispanijos komanda. Kauniečiams puikiai sekėsi bendroje įskaitoje, tačiau jie kiek nusiminė, kad robotų varžybose užėmė tik 38-ąją vietą.

„Buvo apmaudu. Ten viską lemia milimetrai. Jei pačioje rungties pradžioje robotas startuodamas nors per plauką nukrypsta nuo reikiamo maršruto, tai smarkiai paveikia rezultatus“, − sakė A. Juškauskas.

Robotas per 2,5 min. turi atlikti kelias užduotis: kompostavimas, pastato nugriovimas, maišelių surinkimas, rūšiavimas, vėžlys ar krabas turi būti patalpinti į saugią vietą. „Mes Lietuvos varžybose surinkome beveik 700 taškų, šį rezultatą dar pagerinome prieš išvažiuodami į čempionatą, o Europos čempionate surinkome tik 510 taškų. Jaučiame nuoskaudą, nes galėjome patekti į dešimtuką“, − sakė mokytojas.

Robotą varžyboms iš anksto sukonstruoja ir suprogramuoja patys vaikai, naudodami tam skirtas „Lego“ technines detales. Robotas nėra valdomas pulteliu, atliekant užduotį jo negalima liesti rankomis.

Stebėjo komandinį darbą

Anot A. Juškausko, vaikai galėjo susipažinti ne tik su kitų mokinių sukurtais robotais, bet ir pažinti kiti šalių kultūrą, tradicijas, rasti naujų idėjų.

„Mano, kaip trenerio, misija buvo įkvėpti, mokyti ir padėti komandai tobulinti įgūdžius, gebėjimus ieškoti naujoviškų sprendimų. Įvairūs tyrimai, konstravimas, programavimas, kūrybiniai socialiniai momentai atskleidžia vaikų patirtį, savarankiškumą ir idėjų gausą. Dalyvavimas šiose varžybose mus išmokė daug dalykų“, − sakė mokytojas.

Viena užduotis buvo sudėti kvadratą iš atskirų detalių. Stebina, kaip dirba vaikai. Ar vienas viską sudėlioja, kitus nustūmęs į šalį, ar dirba komanda. „Stebėjau iš šalies. Smagu, kad jie viską padarė tvarkingai, visi dirbo kartu“, − sakė mokytojas.

Kauniečiai turėjo puikią galimybę užmegzti tarptautinių kontaktų. Vaikai galėjo keliauti ir pamatyti gražią salą. „Jie patyrė didžiulį įspūdį, apsilankę Loro gyvūnų parke. Juos sužavėjo ir važiavimas kalnų keliais, pakerėjo akimirka, kai kalnuose įvažiuoji į debesis, o paskui išlendi virš jų“, − pasakojo A. Juškauskas.

Robotikos pamokos – privalomos

Kauno jėzuitų gimnazijoje robotikos būrelį lanko daugiau nei 30 vaikų, besimokančių 5−8 klasėse. „Šeštokams robotikos pamokos yra privalomas dalykas. To mokosi ir mergaitės, ir berniukai. Mergaitės sukuria puikių darbų, jos neatsilieka nuo berniukų“, − sakė A. Juškauskas.

Anot jo, robotą sukonstruoti, kai dirbama kasdien, galima per mėnesį. Kai yra viena savaitinė pamoka, tai trunka pusę metų. Vaikai ne tik konstruoja, programuoja. Vaikams šie užsiėmimai papildomai nieko nekainuoja. Su vaikais dirba ir mokytoja Agnė Ramanauskaitė. Pasak A. Juškausko, gimnazijos direktorius brolis Virgilijus Saulius asmeniškai pasirūpino, kad prieš kelerius metus mokykla įsigytų robotikos pamokoms reikalingą įrangą.

„Vaikams sunku programuoti? Kai kurie ateina jau gimę tam“, − juokėsi mokytojas. Pasak A. Juškausko, robotikos pamokose vaikai turi išmokti ne tik programuoti, bet ir bendrauti. „Juk dažnai atsitinka, kad programuotojams sunku bendrauti. Čia tai privaloma“, − sakė mokytojas.