Su kolega iš kito tinklaraščio (skirtas gerokai platesnei auditorijai t.y. tai, kuri perka iš salonų vadinamuosius „sutartinius“ telefonus) diskutavome apie išmaniuosius gaminius, ir kalba pakrypo apie kiniškus šedevrus. Anot jo, didžiausią žalą daro būtent super-nišiniai straipsniai apie vieną ar kitą kiniečių eksliuzyvą, blogiausias atvejis, kai tie straipsniai dar ir apmokami gamintojo, pateikusio telefoną apžvalgai. Na dėl šito, bent jau pas mane svečiuose užsukę galite būti ramūs – nepriklausomai nuo telefono kainos, rūšies ar apžvalgos balo, mano atlyginimas už apžvalgas išlieka visiškai tas pats, t.y. joks.
Tačiau kita pastaba, apie tai, kad retųjų telefonų apžvalgų straipsnių autoriai gali tuo pačiu telefonu naudotis visiškai kitaip, nei tą apžvalgą perskaitę ir tuo pačiu telefonu susigundę skaitytojai, yra visiškai teisinga.
Būtent todėl į kiekvieno tokią apžvalgą aš ir dedu telefono prijaukinimo gidą. Nes tai labai suprantama – aš žinau ko ieškoti, ką ir kur keisti, o atsitiktinis pirkėjas, galbūt ir neskaitęs iki galo iš karto, permeta akimis ilgus išvedžiojimus apie galimybes, privalumus ir niuansus, šoka į pačią straipsnio pabaigą, kur išvada – „puikus modelis 9/10“ ir daug negalvodamas jį užsisako. Nes juk išgirtas. Nes juk įvertintas. Praplėšęs gautą siuntinį apsidžiaugia, įsijungus ištinka kultūrinis šokas. Visiškai ne tai kas buvo rašyta! Funkcijos nedirba taip kaip turėtų! Kodėl pusė nustatymų kalba – kinų?! Nėra interneto! Užtikrinu jus, tai tikrai įmanoma, kaip ir dar blogesni variantai. Laikas nuo laiko nuskamba ir duomenų šnipinėjimo skandalai, kartais jie būna paranojiško geek’o svaičiojimai, o kartais ir visai ne iš piršto laužti.
Iš tiesų, atsakymas į klausimą „ar iš viso verta pirkti kinišką telefoną?“ priklauso nuo to, koks žmogus esate. Jei visą gyvenimą naudojate ragelius, kuriuos gaunate iš vienokios ar kitokios telekomunikacijų įmonės su sutartimi, adresus visada pradedate diktuoti nuo „haštėtėpė“, anglų kalba nustatymuose jums sukelia stiprų pasipiktinimo priepuolį, o norėdami telefone ištrinti žinutę, bėgate pas kaimyną paklausti jo patarimo (bet jis irgi puola į paniką, ir pasiūlo nešti į servyzą), ko gero, akivaizdu, kad kiniški drakonų nepasivaikysite. O jei ir pasivaikysite, tau turėsite ne drakoną, o vėgėlę.
Mano nuomone, jei jau esate toks žmogus – dėl to nereikia įsižeisti, visiškai nebūtina kiekvienam būti visose srityse ekspertų, nesvarbu ką rašytumėte komentaruose – ir dėl visiškai nesuvokiamų priežasčių nusprendėte įsigyti retesnį „kinietį iš skelbimų“ ar dar keisčiau, nutarėte jį atsisiųsti tiesiai iš „aliexpress“, jūs turite turėti pažįstamą žmogų, kuris už saldainį, butelį, eurą ar galų gale bučkį jums tą telefoną prijaukintų. Kitu atveju, esate garantuotas nepatenkintas pirkėjas. Arba patenkintas pirkėjas, kuris sako „na čia viskas puikiai, tik va, skambinti negaliu“.
Einame toliau. Kokį telefoną pirkti? Netrukus paruošiu atskirą straipsnį ta tema, kur bus išnagrinėti ir konkretūs modeliai ir tai, ką verta įsigyti dabar. Bet pradžia turėtų būti tokia: nusprendžiate, kokios operacinės sistemos norite. „Android“? Puiku, einame toliau. Svarbu modelio dydis, funkcionalumas, SIM kortelių skaičius ir funkcijos, fotoaparatas. Žinoma, galia ne paskutinėje vietoje. Tada ieškote daugiau informacijos apie modelius internete. Nors specialiai verta pacituoti internautų forumų išmintį: „telefonas bus letas nes tik 4branduoliu todel lėciau vartys internete gali striginėti“. Ne vien gramatinės klaidos čia gali išvesti iš kantrybės, bet dar ir klaidingos informacijos kiekis. Todėl informaciją apie būsimą pirkinį rinkite ne iš vieno šaltinio, bet svarbu, kad bent vienas jų būtų patikimas.
Tada jau einate per apžvalgas ir čia mes susitinkame. Svarbiausia – įvertinkite tai, ar galėsite telefoną paruošti normaliam darbui. Taip, yra tokių modelių, kurie, aišku, dažniausiai, su kinų pardavėjo pagalba jau būna paruošti Europos rinkos vartojimui, bet tai labiau išimtis. Greičiausiai apie tai nieko negirdėjote, bet kinų gigantas „Xiaomi“ savo naujuose modeliuose žada užrakinti bootloaderį. Norint jį atsirakinti, teks asmeniškai kreiptis į gamintoją, kad suteiktu leidimo kodus. Kiek paprastesne žmonių kalba tai reiškia, kad savarankiškai keisti programinės įrangos bent jau „Xiaomi“ telefonams nebegalėsime taip paprastai. Nors tai tik gandai, tačiau kalbama, kad tokį sprendimą paskatino būtent „Aliexpress“ ir kiti „third party“ pardavėjai, į parduodamus telefonus prieš išsiunčiant nieko nenutuokiančiam pirkėjui prikišdami jį įvairiausių šiukšlių ir duomenų snifferių.
Jei perskaitėte iki galo, sveikinu. Siūlau pasidalinti jį su žmonėmis kurie negali apsispręsti dėl kiniško telefono pirkimo ar kurie yra, atvirkščiai, užsidegę kiniškąja ugnimi, gal tai juos kiek pristabdys, o taip pat laukiu jūsų nuomonių ir pastebėjimų ar esate patenkinti pasirinkę kinų kelią – komentaruose.
