Programavimas paprastės

„Robotas pasižymi trimis pagrindinėmis savybėmis. Pirma, jis turi jausti aplinką – matyti, girdėti, užuosti, reaguoti į prisilietimą, temperatūros pokyčius. Antra, turi mokėti kurti planą arba galvoti, ir, trečia, gebėti atlikti veiksmus“, – vardija K. Vasiliauskas.

Žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad programavimo kalba yra labai sudėtinga. Programavimą galima palyginti su valgių receptais. Kaip pagal receptą pagaminame patiekalą, taip ir išmanydami programavimo kalbą galime pasidaryti robotuką
K. Vasiliauskas

Buityje jau naudojame robotus siurblius. Jie panašūs į važinėjančias dėžutes, kurios nuskenuoja namų erdvę ir dirba pagal nustatytą programą. „Šis robotas sukurtas konkrečiam darbui. Lygiai taip pat galime sugalvoti daugybę kitų dalykų, kad palengvintume buitį. Pavyzdžiui, sukonstruoti augalo vazoną su ratukais ir užprogramuoti, kad jis važinėtų ten, kur daugiau šviesos. Viskas labai paprasta: prie vazono pridedi žaislinės mašinytės ratukus, įmontuoji jutiklį, kuris reaguoja į šviesą, ir užprogramuoji. Žmonės klaidingai įsivaizduoja, kad programavimo kalba yra labai sudėtinga. Programavimą galima palyginti su valgių receptais. Kaip pagal receptą pagaminame patiekalą, taip ir išmanydami programavimo kalbą galime pasidaryti robotuką“, – pasakoja instruktorius.

Ateityje programavimo kalba taps paprastesnė, suprantama kiek­vienam vartotojui. „Jau ir dabar programuoti daug paprasčiau nei prieš dešimt metų“, – tikina „Robotikos akademijos“ vadovas.

Įtraukė visą šeimą

Pamatęs pasaulio K. Vasiliauskas prisirinko daug gerų idėjų. Pagal mainų programą mokyklą jis baigė Floridoje, JAV. Amerikoje dirbo Lietuvos jaunimo ambasadoriumi, todėl savo ateitį nutarė sieti su politika. Politikos mokslus pasirinko Anglijoje, bet studijos nuvylė – jautė didelį atotrūkį nuo realybės. „Gilindamasis į komunikaciją, susidomėjau technologijomis. Studijuodamas Anglijoje, robotikos mokslus nuotoliniu būdu baigiau Amerikoje“, – pasakoja K. Vasiliauskas.

Pradėjome burti bendraminčius, kurie suprato, kad robotikos gali mokytis net neturintieji specialių inžinerijos ar programavimo žinių, tiek suaugusieji, tiek vaikai
K. Vasiliauskas

Prieš kelerius metus Kristijonas tapo vienu iš trisdešimties pasaulyje sertifikuotų „Lego“ edukacijos mokytojų. Prieš 80 metų „Lego“ buvo sukurtas kaip miesto modelis, kuris turėjo mokyti vaikus saugaus elgesio. Vėliau atsirado ir atskiras edukacijos padalinys, skirtas mokyti vaikus matematikos, fizikos, robotikos, biologijos ir kitų dalykų.

Iš Amerikos Kristijonas savo jaunesniam broliui atvežė lego robotuką. Juo susidomėjo ne tik vaikas, bet ir tėtis. „Pradėjome burti bendraminčius, kurie suprato, kad robotikos gali mokytis net neturintieji specialių inžinerijos ar programavimo žinių, tiek suaugusieji, tiek vaikai“, – teigia vilnietis.

Robotais susižavėjo visa šeima: „Robotikos akademijoje“ dirba Kristijono tėtis Saulius, fizikas, mama Rita, psichologė. Kristijono brolis Mikalojus skina pergales robotikos olimpiadose Lietuvoje ir užsienyje.

K. Vasiliauskas parengė supap­rastintą robotikos mokymosi būdą, tinkamą vaikams ir suaugusiesiems: „Paprastai programavimo sąvokos skamba bauginamai, nesuprantamai, sudėtingai. Sukūriau būdą, kad robotikos galėtų išmokti bet kokio amžiaus ir išsilavinimo žmogus.“

Įrenginių aistruolis

„Išmaniosios technologijos turi paversti mus ne vartotojais, bet kūrėjais. Kompiuteris buvo sukurtas ne filmus žiūrėti ar muzikos klausyti, o kad praplėstų žmogaus kūrybiškumo galimybes, – aiškina K. Vasiliauskas. – Dabar turime išmaniuosius telefonus, kurie yra tūkstantį kartų galingesni už tą, kuris buvo naudojamas nuskraidinant žmones į Mėnulį. O mes telefonu žaidimus žaidžiame. Gyvename interneto amžiuje, kai galime tuoj pat gauti atsakymą į visus klausimus. „Google“ kartos vaikai mokosi ne informacijos, o kaip ją surasti.“

Robotika yra puikus būdas gauti labai greitą rezultatą nedidelėmis pastangomis. Konstruodami robotus vaikai supranta, kad matematika, fizika, chemija, mechanika gali būti pritaikomos praktiškai. „Parodome vaikams, kad robotika yra puiki terpė save realizuoti. Auginame kartą, kurioje iškils didieji išradėjai“, – įsitikinęs Kristijonas.

Jis ir pats yra išmaniųjų įrenginių aistruolis. Metus nešiojo išmaniuosius „Google“ akinius: mirktelėjęs galėjo nufotografuoti patikusį vaizdą, išversti reikiamą žodį į anglų kalbą, prisijungti prie žemėlapio ar kitos informacijos. Tiesa, nuo šių akinių pradėjo žvairuoti. Pasak Kristijono, jie nėra skirti paprastam vartotojui.

Jau sukurti prietaisai, fiksuojantys organizmo darbą – ar pakankamai sportuojame, kiek kalorijų suvartojame ir pan. Bet dar nebuvo tokio, kuris skenuotų smegenų bangas: kada ir kiek esame įsitempę, pavargę, patiriame stresą. Tai atveria dideles panaudojimo galimybes
K. Vasiliauskas

Vaikščiodamas po miestą vaikinas užsidėdavo ir išmaniąsias ausytes, reaguojančias į smegenų bangas. Taip pat jis naudoja ant kūno pritvirtintą elektromagnetiniais impulsais valdomą įrenginį, kuris praverčia per reprezentacijas – vartant skaidres ir pan. Ši technologija leidžia valdyti kitus aplinkos prietaisus, pavyzdžiui, vien rankos judesiu atidaryti garažo vartus.

Naujausias K. Vasiliausko pirkinys – išmanusis „Apple“ laik­rodis. „Šiais metais laukiu pasirodant kompanijos „Microsoft“ akinių „HoloLens“, kurie seks mūsų mintis. Jau sukurti prietaisai, fiksuojantys organizmo darbą – ar pakankamai sportuojame, kiek kalorijų suvartojame ir pan. Bet dar nebuvo tokio, kuris skenuotų smegenų bangas: kada ir kiek esame įsitempę, pavargę, patiriame stresą. Tai atveria dideles panaudojimo galimybes“, – įsitikinęs Kristijonas.

Gali padėti mokytojams

Robotas-humanoidas Nao
Foto: Organizatorių nuotr.

Neseniai „Google“ paviešino informaciją, kad visi geriausi jų programuotojai yra autistai. Paprastai manoma, kad jie negali normaliai bendrauti, išreikšti savo emocijų, bet iš tiesų moka tobulai susikoncentruoti į vieną sritį. Autistai gali gilintis į aukštąją matematiką ir sukurti tokius programavimo kodus, kurie neįkandami įprastam IT specialistui. Prancūzijoje sukurtas humanoidas Nao tapo jungtimi tarp mokslininkų ir autizmu sergančių vaikų. Mielą, jaukų veidą turintis robotukas Nao sukuria teigiamą emocinį ryšį. Jis moko pasisveikinti, pamojuoti, kaip reaguoti, kada žmogus nuliūdęs ar džiaugsmingas, kaip apsikabinti – paprasčiausių dalykų, kurie sveikiesiems atrodo savaime suprantami. Šiandien tai yra viena pažangiausių priemonių kurti dirbtinį intelektą.

Humanoidas Nao pritaikomas ir medicinos srityse – per Ebolos viruso protrūkį ėmė mėginius Vokietijos ligoninėse. Juk jis nėra biologinis padaras ir negali būti ligos nešiotoju!

Pasak K. Vasiliausko, mokykloje robotukas gali atlikti tik nedidelę dalį mokytojo funkcijų, nes reikalingas individualus ryšis su kiekvienu vaiku. Bet padėti mokytojams jau sukurtos prie vaikų galvų tvirtinamos juokingos ausytės, parodančios vaiko motyvaciją. Jeigu jis supranta, ką kalba mokytojas, ausytės stačios, kai vaiko dėmesys sumažėja, ausytės nulinksta.

Robotai nebus bedarbiai

Jau sukurtas ir Nao „brolis“ – humanoidas Pepperis. Jis bus pritaikytas aptarnavimo sferoje – padės prižiūrėti vaikus, dirbs parduotuvėje, aptarnaus banke. Pepperis gali paspausti ranką, girdi ir supranta žmogų. „Tai pirmieji robotai, suprantantys žmogaus emocijas“, – sako Kristijonas.

Prieš kelerius metus Nao kainavo 15 tūkst. eurų, dabar kaina nukrito iki 8 tūkstančių, o Pepperį galima įsigyti vos už 2 tūkst. dolerių. „Išmaniosios technologijos labai sparčiai tobulėja ir pinga, tampa prieinamos paprastam vartotojui“, – teigia „Robotikos akademijos“ vadovas.

Tačiau robotai, kaip ir žmonės, išgyvena egzistencinę krizę. Japonijoje „Hondos“ sukurtas robotas Asimo, kainuojantis 2 milijonus dolerių, niekur nenaudojamas: kol kas tai tik tyrimų objektas, skirtas suvokti, ką žmonės jau išmoko.

„Kuo daugiau galimybių, tuo sunkiau susikoncentruoti į vieną sritį ir nuspręsti, kuo užsiimti. Robotas įgyvendina žmogaus idėjas. Jis niekada nebus tobulas. Klaidas daro ne robotai, o žmonės“, – tvirtina Kristijonas Vasiliauskas.