„Įstatymas turėjo įsigalioti rugsėjį, tačiau rugpjūčio pabaigoje Rusijos valdžia pranešė, kad netikrins jo vykdymo iki 2016 m. sausio – sklandė gandai, jog dėl abejonių, kad kokios nors kompanijos paklus“, – primena A. Soldatovas.

„Rugsėjį „Kommersant“ pranešė, kad kompanija „Apple“ sudarė sutartį dėl duomenų centro Rusijoje nuomos, kad įvykdytų įstatymo reikalavimus dėl šalies piliečių asmeninių duomenų lokalizacijos.

Spalį „Viber“ (populiari keitimosi pranešimais programa) irgi pranešė apie kai kurių savo serverių perkėlimą į Rusiją. Greitai paaiškėjo, kad vykdyti Kremliaus reikalavimus nusprendė ir „Ebay“, „PayPal“ ir „Booking.com“, – rašoma straipsnyje. – Tačiau vėlesniais mėnesiais didžiausi žaidėjai – „Twiter“, „Google“ ir „Facebook“ tylėjo. Tiesa, kai kuriais duomenimis, jie siuntė aukšto rango atstovus į uždaras derybas su Kremliumi. Jeigu jie įvykdys Rusijos reikalavimus, FST galės pasiekti ką tik nori.“

„Nerimą kelia ir tai, kad (FST) galės pasiekti technologijas, kompanijų naudojamas komunikacijos apsaugai ir šifravimui“, – pabrėžė žurnalistas.

„Gruodžio 7 d. nusivylę vartotojai, sunerimę dėl savo privataus gyvenimo neliečiamumo, įkėlė tinklalapyje „Change.org“ peticiją, skirtą pasaulinėms interneto kompanijoms, kurioje meldė: „neperduokite mūsų asmeninių duomenų Rusijai“, – rašė A. Soldatovas.

Peticija, įkelta Leonido Volkovo, „opozicinio žurnalisto Aleksejaus Navalno dešiniosios rankos“, surinko 30 tūkst. parašų, bet dideli interneto žaidėjai kol kas į ją neatsiliepė. „Ar jie gins mūsų privataus gyvenimo neliečiamumą, ar ne?“ – rašė A. Soldatovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (18)