„Samsung S6 Edge Plus“: apžvalga

Kalbant apie „Samsung S6 Edge“ pirmas pastebėjimas būna maždaug toks: „o, juk tai vienas iš tų unikalių telefonų kurie šiuo metu turi lenktą stiklą. O kas ten dar?“. O dar yra puiki „Edge“ reputacija. Žinoma, turint galvoje, kiek gi reklamos buvo visuose kampuose, tuo labai stebėtis nereikėtų.

Berods 2013 surengtoje spaudos konferencijoje, kuomet buvo pristatytos lenktų ekranų galimybės, naujų technologijų mėgėjai apsilaižydami laukė tų naujovių pritaikymo kasdieniniame gyvenime. Na, iš dalies jie sulaukė – žvėriškai brangių televizorių, kurie staiga išsilenkė į kitą nei buvo įprasta prieš kelis dešimtmečius pusę. Reklaminis šūkis „visiškai plokščias“ tapo nebemadingu. Bet telefonų rinkoje tai vis dar ne kažką pakeitė – pasirodė „LG Flex“ 1 ir 2 kartos įrenginiai, dėl savo formos pravardžiuojami „bananais“, „Samsung“ švelniai padrebino rinką išleisdamas išleisdamas „Note Edge“, visų jau pamirštą eksperimentą „Galaxy Round“, vėliau – „Galaxy S6 Edge“ o dabar jau ir dar vieną, „Edge +“ modelį.

Nors ir atrodo kad „plius“ modelis turėtų būti akivaizdžiai geresnis, lygiai taip kaip paštetas „vaikams“, spėjant iš pavadinimo, turėtų būti gaminamas ne iš mėsos atliekų, tačiau šis telefonas tiesiog didesnis (visi 5,7 colio), su papildomu 1 GB RAM, šiek tiek didesnė ir baterija (nuo 2600 mAh ūgtelėjusi iki 3000 mAh). Tai tuo visi pliuso pliusai ir baigiasi. Vienas bent jau man rimčiausių minusų nuo senesnės versijos buvo IR spindulių siųstuvo praradimas. Deja, deja.

Bet pakalbėti vis tiek yra apie ką – nors ekranas ir nesilanksto pirmyn – atgal ir pagaliau neatrodo kaip senosios „Samsung Galaxy“ serijos plastikinės plekšnės, jis visgi yra novatoriškas, neįprastas telefonų dizaine. Apie „Samsung S6“ standartinį flagmaną aš rašiau, kad jo forma itin nuobodi, nepaisant visų kitų jo gerų savybių, o šiuo atveju forma ir visas estetinis vaizdas su nuobodumu neturi nieko bendro. Ekranas su korpusu suleistas puikai ir stilingai dera tarpusavyje. Galbūt vienintelį priekaištą pasakyčiau dėl nugarėlės teplumo – visgi beveik veidrodinis paviršius pirštų atspaudus renka kuo geriausiai. Bet tai – smulkmena.

Telefono stiprioji pusė yra jo „geležis“ – 64 bitų „Exynos 7420“ platforma, ginkluota keturiais 1,5 Ghz procesoriaus branduoliais ir keturiais 2,1 Ghz, bei „Mali-T760 MP8“ vaizdo procesoriumi, konkurentams daug vilčių nepalieka. Nepamirškime 4 GB RAM, puikaus SUPER AMOLED ekrano su 1440 x 2560 vaizdo taškų raiška, ir jo aukšta kaina atrodys ne tokia ir baisi. Telefonas pajėgia ir dar pajėgs susitvarkyti su visomis jam patikėtomis užduotimis dar bent artimiausius porą metų. Visi testų rezultatai buvo puikūs, o atliekant akumuliatoriaus testą „Edge+“ sugebėjo be pertraukos daugiau nei 13 val. rodyti filmą, kas reiškia, kad telefonas tikriausiai jums atlaikys ne standartinę vieną parą, o greičiausiai dvi, ar bent pusantros. Apie pačią „Android“ sistemą pasakoti nelabai yra ką – tas pats „Lollipop 5.1“ ir tas pats „Samsung Touchwiz“ UI rūbas, kuris manęs per daug nežavi dėl savo nereikalingų funkcijų pertekliaus.

Pats naudojimasis ir vaizdas tokiame ekrane iš pradžių yra kiek keistokas, pirmiausiai dėl to, kad prie jo reikia priprasti. Nuotraukų kraštai užsilenkia, o pats vadinamasis lenktas kraštinis „Edge display“ yra kaip ir atskiras ekranas, kur galite atlikti kelias funkcijas, pvz: priskirti kontaktus ir paspaudę tiesiog telefono šoną iš karto jiems paskambinti – gražu, įdomu, na, tačiau praktinės naudos iš to ne per daugiausia. Galite nustatyti laikrodį, kuris bus rodomas net ir pagrindiniam telefono ekranui esant išjungtam. Galite pasirinkti iš kelių papildomų pranešimų funkcijų – programos, naujienos ir pan, tačiau krašto ekrano naudojimas man nebuvo labai patogus ar intuityvus ir tai – tiesiog papildoma funkcija prie viso rinkinio – nors ir būtų galima išnaudoti dar geriau. Sakyčiau, tai yra vis dar prototipas ateities modeliui, kuris tikriausiai pasirodys kitais metais, mat „Edge“ modelis buvo pakankamai populiarus.

Žinoma, kaip ir kituose brangiausiuose aukščiausio kainų segmento „Samsung“ telefonuose čia rasime ir pulso matuoklį, pirštų atspaudų skaitytuvą ir kitas smulkmenas, kurios teoriškai turėtų palaikyti mus sveikus, energingus ir žvalius, bet kiek žmonių iš tiesų perka telefoną vien dėl šių funkcijų ir jas naudoja kiekvieną dieną?

Telefono kameros (16 MPX galinė ir 5 MPS priekinė) nieko nuostabaus nepateikė – žinoma, būtų labai keista, jei tokiame ragelyje būtų naudojami itin prastos kokybės lęšiai ar jutiklis, bet vėlgi, per daug ir nenustebino. Esant natūraliam arba geram apšveitimui, telefonas šiek tiek sukčiauja gerokai paryškindamas spalvų gamą, todėl net ir standartinės nuotraukos atrodo lyg su filtru, kuris, beje ryškesnis ir kartais gražesnis už realybę.

Beje, tai tikriausiai pirmas kartas, kai tokio kainų segmento modelyje susidūriau su kiniška (na taip, šiuo atveju korėjietiška) problema, kuri paprastai nutinka penkis kartus pigesniems kiniškiems aparatams. O nutiko taip, kad telefonas vieną kartą nusprendė atsisakyti jungtis prie belaidžio namų tinklo. Pradžioj galvojau, kad bėda prastame ryšyje ar nustatymuose, galų gale net ir perkrovus maršrutizatorių, tai nepadėjo. Jungiantis prie kito tinklo – ta pati bėda. Telefonas tiesiog ilgai mąsto reikalaudamas IP adreso, bet vėliau nusprendžia, kad toks tikriausiais per prastas ir prie tinklo iš viso nebesijungia. Telefono perkrovimas kelis kartus padėjo, tačiau po to, kai sistema atsinaujino, „Edge+“ jungtis prie „Wi-Fi“ apskritai atsisakė. Greita paieška „Google“ atskleidė, kad tai nėra vienetinis atvejis ir patarė ištrinti laikiną telefono atmintį (cache). „Na ir štai, apėjome pilną ratą“ galvoju aš, kai 800 eurų vertės telefone jungiausi į sisteminį meniu, prie kurių kasdienis vartotojas jungtis neturėtų. Teoriškai, tokių dalykų negali būti.

Manau didžioji dalis klientų telefoną tiesiog gražintų į saloną, kur jiems būtų per kelias dienas atlikta ta pati poros minučių procedūra, bet tai nepatogu ir labai nemalonu. Tokie sprendimai gal ir pateisinami pigiems telefonams, kurių aptarnavimo centrų nėra Lietuvoje, tačiau ne aukščiausios klasės flagmane. Aišku, nuo elektronikos gedimų ar nesusikalbėjimo programiniame lygmenyje visiškai apsisaugoti neįmanoma, nepriklausomai nuo kainos, tačiau visgi..

Bandymų rezultatai:
◾ Aktyvus telefono naudojimo laikas (be perstojo rodomas filmas, 50 proc. ekrano ryškumo ir 50 proc. garso) – 13 val.
◾ Antutu taškai: 65000
◾ Velamo Browser (Chrome): 5180
◾ Velamo Multicore: 3130
◾ Velamo Metal: 2439
◾ GXF Bench 3.1: 2529

„S6 Edge+“ mydroid.lt šiandieną vertina 8/10. Itin galingas telefonas šiai dienai, tikėtina ir ateinantiems metams su puikiu ekranu ir visais parametrais. Kita vertus, pagrindinė jo funkcija, iš kurios jis ir turi pavadinimą – „Edge“ – nėra itin reikalinga ar itin patogi, kad sukeltų dar vieną telefonų revoliuciją. Nepamirškime ir kainos – 800 eurų operatorių salonuose, bet juk mes jau pripratome prie „Samsung Galaxy“ flagmanų kainų, kurios nebešokiruoja. Aišku, dar nepamirškite, kad mažesnysis „Edge“ kainuoja pigiau, o siūlo beveik tą patį galimybių rinkinį.