Svetainė arstechnica.co.uk informuoja, kad Europos parlamento priimtas įstatymų paketo tekstas yra ydingas – juo įteisinamos labai rimtos skylės, kurios gali būti žalingos visiems europiečiams.
Įstatymas priimtas 500 europarlamentarų nubalsavus už ir 163 – prieš, nors keliomis valandomis anksčiau vykusių debatų dėl šių įstatymų metu Parlamento salėje buvo vos 50 parlamento narių iš 751 – tai yra ženklas, kad europarlamentarams šis klausimas tiesiog neįdomus arba nuobodus. Ir todėl balsavimo rezultatas – labai jau įtartinas.
Telekomunikacijų vieningos rinkos įstatymų paketo šalininkai su A. Ansipu priešakyje iš paketo išskyrė tik vieną jo dalį – tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimą Europos Sąjungoje. Šis jau seniai lauktas ir gana ilgai atidėliotas sprendimas ES Tarybos ir Europos Komisijos į paketą buvo įtrauktas kaip „morka“, turėjusi įtikinti europarlamentarus be didelių svarstymų palaiminti visą paketą. Buvo sudarytas klaidingas įspūdis, kad interneto neutralumą apibrėžiančių pataisų įteisinimas tuo pačiu padės panaikinti ir tarptinklinius mokesčius. Nors tai ir nėra tiesa.
Europarlamentarė, Vokietijos Piratų partijos narė Julia Reda nurodė, kad Telekomunikacijų vieningos rinkos paketu netgi neįteisinamas žadėtasis tarptinklinių mokesčių panaikinimas. „Buvo priimtas tik planas apsvarstyti tarptinklinių mokesčių panaikinimą po kainodaros ir vartojimo statistikos analizės. Netgi jei ta analizė bus atlikta iki 2017 metų birželio, tarptinkliniai mokesčiai bus tik apriboti iki „sąžiningo naudojimo“ ribos, už kurios jie liks kaip buvę ir toliau veiks kaip barjeras tarp Europos valstybių“. Kitaip tariant, europarlamentarai balsavo už paketą tikėdami, kad silpnai interneto neutralumą ginančios taisyklės yra kaina, kurią verta mokėti už tai, kad Europoje kuo greičiau būtų atsisakyta tarptinklinių mokesčių, tačiau jie buvo apmulkinti – greičiau nebus, bet blogiau būti tikrai gali.
Įstatymų paketo šalininkai diskusijų metu vos keletą kartų atkreipė dėmesį į interneto neutralumo taisykles, tačiau jie tik atkartojo teiginius, pateiktus telekomunikacijų bendrovių: kad reikia sukurti „greitąsias juostas“ specializuotoms paslaugoms, kad būtų skatinamos ES technologinės inovacijos. Tuo tarpu tikrojo interneto neutralumo šalininkai – taip pat Pasaulinio tinklo tėvu tituluojamas Timas Bernersas-Lee – pabrėžia, kad „greitųjų linijų“ kūrimas internete neutralumui ne tik nepadeda, bet jį tiesiog sunaikina: kad inovacijos klestėtų kaip iki šiol, reikalingos visiems vienodos žaidimo taisyklėms. O atsiradus „greitosioms linijoms“, kuriomis pradėtų naudotis stipriausias pozicijas ir giliausias kišenes turinčios bendrovės, silpnesnieji, mažesnieji ir skurdesnieji liktų lėtoje šalikelėje.
Diskusijose už paketą balsuoti spaudė ir A. Ansipas. Jis tvirtino, kad jei tik šis paketas pilna sudėtimi nebus priimtas tučtuojau, kils „atidėliojimų grėsmė – gal net ne mėnesiais, o metais“. Visai tikėtina, kad ši „grėsmė“ įtikino kai kuriuos europarlamentarus persigalvoti.
Tačiau J. Reda savo „Twitter“ paskyroje skelbė, kad A. Ansipas šneka netiesą: „Iš tiesų iki trečiojo skaitymo liko tik 6 savaitės“. Šio skaitymo metu ir būtų buvę galima sutarti dėl paketo su pašalintais trūkumais.
Dar viena galima priežastis, dėl kurios europarlamentarai nebuvo pasiryžę karštai ginčytis dėl pakete išdėstytų nuostatų teksto yra ta, jog šie įstatymai iš vienos į kitą ES instituciją stumdomi jau metų metus, todėl parlamentarams šios diskusijos jau tiesiog įgriso, apie ką byloja ir visiškas nesidomėjimas diskusija. Kitaip tariant, Europos interneto neutralumą galimai palaidojo paprasčiausias politinis nuovargis.
Tiesa, Europos parlamento sprendimas dar nereiškia pasaulio pabaigos. T. Bernerso-Lee 2009 metais įsteigtos organizacijos „Web Foundation“ vadovė Anne Jellema, reaguodama į ES balsavimo rezultatus, pareiškė: „Europos Parlamentas tiesiog išmetė karštą bulvę iš savo rankų į Europos ir nacionalinių ryšio reguliavimo tarnybų bei teismų rankas, kurie turės priimti sprendimus, kaip interpretuoti ir realizuoti šias neaiškias taisykles. Dabar šioms grupėms teks krūvis išklausyti šimtų tūkstančių susirūpinusių piliečių balsus ir apsaugoti juos nuo dviejų greičių interneto“.
