Apmaudžiai džiugu, kad vėl negaliu tulžimi aptaškyti seniausios pasaulyje kalbos komisijos, nes vertimas – išties taiklus! Tik sunkiai daugeliui suvokiamas, nes du sąvokos „daiktų internetas“ žodžiai lygiai taip pat vienas kitam prieštarauja, kaip ir „virtuali realybė“. Bet apie ją kada kitą kartą.
Toks gudragalvis Nickas Jonesas iš IT analitikų kompanijos „Gartner“ dar 2014 metais pasakė, kad iki 2022-ųjų kiekvienas namuose turėsim 500 tarpusavyje komunikuojančių bei prie interneto prijungtų prietaisų. Šiuo pareiškimu dabar ypač mėgsta mosikuoti tokių koncernų kaip „Samsung“, vadovai, išdidžiai pristatinėjantys jų sukurtas web kameras šaldytuvams. Ir žinot – jie tai daro tikslingai ir laiku.
Dažniausiai prekybos centrą aplankome po darbo, o nuo nuolatinio, penkiais Niagaros kriokliais kliokiančio informacijos srauto, tokių smulkmenų kaip namuose šaldytuve (nebūtinai) esantys produktai, mes tikrai neatsiminsime. Dėl to, pieno skyriuje įsijungę programėlę, įsitikinsim, kad savo mėgstamo ryžių-pelų-su-sojų-priepelais pieno, šaldytuve dar turime bemaž pilną pakelį.
Apšvietimo lemputės, jums grįžus iš prekybos centro, įvertins jūsų kūno temperatūrą, o ant rankos esantis laikrodis dar joms perduos jūsų pulsą. Kam tai? Ogi tam, kad pagal per metus surinktą jūsų biometrinių rodiklių informaciją, lempučių algoritmas įvertins kiek liumenų šviesos skleisti, kad jaustumėtės maksimaliai patogiai. Apie tokius bukus dalykus, kaip namų pašildymas iki jūsų mėgstamos temperatūros dar prieš jums peržengiant namų slenkstį, net nepasakosiu.
Tarpusavyje besikalbantys siurblys ir oro jonizavimo sistema tikrai kalbės ne apie rožinę jūsų naujų kelnių spalvą – jie „susitars“ kada kuris dirbs, kad netrukdytų vienas kitam. Visi stalviršiai turės belaidę prietaisų krovimo funkciją, tad nereikės ieškoti į kurį iš šimto elektros lizdų bildukai įkišo jūsų vienintelį telefono kroviklį.
Jums išvykus į Kiribatį, apsaugos kameros užfiksuos, kaip po savaitės piktas kaimynas, išmaniuoju telefonu atrakinęs jūsų namus, pašers visai nepiktą gaidelį. Čia ta maža violetinė žuvelė, o ne didelis paukštis. Galima būtų gaidelį maitinti ir programuojamu autodozatoriumi, bet juk akvariumai ramina nervus, tai gal ir ūmiam kaimynui bus į naudą? Bet grįžkim prie apsaugos kamerų, nes paminėjau jas ne veltui. Jos tiesiog atpažino, kad penkiasdešimt trys piktos kaktos raukšlės yra jūsų kaimyno, kurį dėl šios priežasties dažniausiai vadinat žuvytės rūšimi. Sistema šiuo atveju neskambins nei jums į Kiribatį, nei tais kitais, iš anksto nustatytais SOS kontaktais, kaip darytų namus aplankius neatpažintam įsilaužėliui.
Šiandien gestais valdydami vaizdo ar garso aparatūrą atrodome tarsi maestro Rinkevičius per kalėdinį koncertą. O ar žinote, kad naujos kartos dėvimieji prietaisai stebi jūsų raumenų ir sausgyslių įtempimus, pagal kuriuos priverčia prietaisus klausyti tikslių komandų. Baigėsi laikai, kuomet norint perjungti TV kanalą, reikia šokinėti, tarsi Lietuvos krepšinio rinktinei laimėjus auksą – pakanka vos pajudinti tą pirštą, kurį visai neseniai nukreipėte į ekrane žmėžuojantį Pau Gasolį.
Protingų namų sistemos suteikia ne tik patogumą ir saugumą, bet visų pirma – padeda jūsų komunalinių mokesčių sąskaitai laikytis griežtos dietos. Priklausomai nuo šildymo tipo, sąskaitą galima sumažinti iki pusės, elektros – dešimtadaliu, vandens – bent 20 proc. Žinant Lietuvių hobį „pigu-perku“, stebina tai, jog Marijos žemėje šios naujovės kelią skinasi pakankamai lėtai. Galbūt tai lemia naujų, mažų ir nežinomų įmonių bandymas alkūnėm užimti šios nišos pozicijas, tačiau tokiu atveju joms turiu neraminančių žinių. Mat ne tik didieji elektronikos prekių gamintojai aktyviai dirba šioje srityje, tačiau net Skandinaviškų prieskonių prifarširuotas baldų monstras jau testuoja protingas sistemas ir visai netrukus rinkai ruošiasi pateikti intriguojančių „prijungtų namų“ sprendimų.
Visos šios naujovės šiandien dar atrodo tarsi iš filmo „Atgal į ateitį“, bet tereikia pakelti akis aukščiau savo kiemo ir pamatysime, kad likęs pasaulis jau dabar mėgaujasi nauja buities karta. Rytoj (ne poryt ir ne kitais metais) ir mums tai atrodys taip įprasta, kaip šiandien įprastas yra elektrinis virdulys. 500 elektros prietaisų namuose tikrai nėra tas nepasiekiamas skaičius, pabandykite suskaičiuoti kiek jų turite dabar. Savo nuostabai aš suskaičiavau 117.
Ta pačia tema - trumpas filmukas apie maisto gaminimą netolimoj ateityje:
Skrandžio apžiūra telefonu
Kaip atrodo mano tuščias skrandis? O kaip pilnas alaus? O kokio storio mano plonoji žarna? Makabriškai skambantys klausimai dabar gali būti akimirksniu atsakyti nešiojamu ir prie išmanaus telefono jungiamu „Philips“ prietaisu „Lumify“. Ironiškai įrenginį pristačiau tik todėl, kad šie, medikams skirti prietaisai šiuo metu reklamuojami lygiai taip, kaip „Apple“ reklamuoja patobulintus aifonus.
Surimtėjant, galima paminėti futuristų keliamą savigydos bumo klausimą – tokie įrenginiai gali būti vienas iš netolimos ateities sprendimų, leidžiančių nekeliant kojos iš namų, specialistui tiksliai diagnozuoti mus ištikusį sveikatos sutrikimą. Juk miego ciklus, širdies ritmą, pulsą, kvėpavimą ir fizinį aktyvumą jau šiandien gali fiksuoti šimtai rinkoje esančių dėvimų įrenginių. Kiek gyvybių gali išgelbėti tokie duomenys juos susisteminus? Pasiruoškime būti sveikesniais ir gyventi ilgiau.
Dulkių siurblys su „WiFi“ ryšiu
Didžiosioms korporacijoms pyškant-poškant apie besprogstantį daiktų interneto bumą, mažosios tuo metu tyliai dirba ir keičia pasaulį. Robotus karinei pramonei kurianti kompanija „iRobot“ pristatė pirmąjį robotą su „WiFi“ tinklo plokšte. Ji reikalinga tam, kad savo išmaniajame telefone patogiai galėtumėm nustatyti visus siurblio režimus bei grindų siurbimo grafikus. Technologiškai tai trečioji karta šių namų pagalbininkų ir pagaliau jie išties tampa naudingi.
Pirmosios kartos robotai šiukšles tik sušluodavo, o dabartinė robotinių siurblių karta jau turi tikrus vakuumo variklius, kuriems jutikliai perduoda informaciją apie paviršiaus nešvarumą, todėl baterijos išnaudojamos maksimaliai efektyviai. Aiškinti, kad baterijai priartėjus prie kritinės išsekimo ribos, robotas pats nuvažiuoja į krovimo stotelę pasikrauti, turbūt jau niekam nereikia? Čia – dailus robotuko pristatymas oficialiame puslapyje.
Nykstančios gitaros
Garso saugojimo priemonės transformuojasi negrįžtamai: žiaurioje evoliucinėje kovoje išgyvena tik tos, kurios geba išlaikyti lankstumą ir prisitaikyti. Mums pasisekė, nes esame karta, dar žinanti, kas yra audio kasetė, kompaktinis diskas, mp3 ir flac formatai, o dabar (vėl) atrandame vinilines plokšteles. Pastarosios, beje, yra vienintelė garso saugojimo terpė pasaulyje, galinti atkurti garsą tokia kokybe, kokia ji buvo įrašyta iš pradinio garso šaltinio. Tačiau dauguma paauglių nemokamai svaiginasi spotifajų, dyzerių ir aitiūnsių transliuojamomis natomis, kokybę aukodami už patogumą.
Tas ir džiugina ir gasdina, nes panašu, kad keičiasi ne tik muzikos forma ar turinys, bet ir tūkstančius metų skaičiuojančios muzikos atlikimo tradicijos. Užsimerkę paklausykite šio „Youtube“ įrašo:
Tikriausiai pasakytumėte, kad vienas gitaristas bando tiksliai atkartoti kitą. O atsimerkę nesuprastumėte, kokį velnio instrumentą yra įvaldęs barzdotasis balzebubas. Tai „Seaboard“. Šis instrumentas jau šiuo metu krikštijamas kaip revoliucija gyvame muzikos atlikime. Tai bemaž vienintelis skaitmeninis prietaisas pasaulyje, galintis tiksliai atkartoti akustinių instrumentų galimybes.
Timptelėti stygą, pavibruoti, pažeminti natą ar net visą akordą iki šiol buvo įmanoma tik akustinėmis priemonėmis. Atėjo laikas keistis. Ar gitaras ištiks audio kasečių likimas? Ar verkiantys smuikeliai, virtuoziškai valdomi miklių moteriškų rankų, ilgainiui užsimirš kaip besisukantys kompaktiniai diskai? Jei skaitydami šį tekstą, tarp pastraipų išpūtėte elektroninės cigaretės garą, tikėtina, kad atsakysite teigiamai.
Prastai miegate? „Samsung“ jums padės miegoti dar prasčiau.
Nes apie savo blogą miegą nuo šiol žinosite viską! Yra ir geroji medalio pusė – visą informaciją perdavę specialistui, nemigos problemą galėsite išspręsti maksimaliai efektyviai. „Samsung SleepSense“ prietaisas prifarširuotas jutiklių, kurie (ne)miego metu stebės jūsų širdies ritmą, kvėpavimo dažnumą bei judesius. Šių duomenų analizė leis 97 proc. tikslumu nustatyti jus kankinančią miego problemą, o juk kai žinai priežastį – belieka ją pašalinti.
Įdomi detalė tai, jog prietaiso nereikia tampytis su savimi, nes jo vieta – po jūsų lovos čiužiniu. Žinoma, ten būdamas jis gali pradėti skaičiuoti ne tik kiek kartų per naktį jūs prabundate…tačiau turint omeny, jog kartu su duomenimis gausite Harvardo mokslininkų sudarytas rekomendacijas miegui gerinti, tą kitą aspektą, apie kurį jūs pagalvojote, „Samsung“, tikėtina, gerins sulig nauja šio įrenginio versija.
Dvi SIM kortelės originaliame „iPhone 6“ ar „Samsung Galaxy S6“? Įmanoma!
Augančios Y ir Z kartos labai aiškiai atskiria savo profesinę veiklą ir laisvalaikį, todėl žmonių, su savimi besitampančių du mobiliuosius – tik daugėja. Didieji telefonų gamintojai atsargiai vertina galimybę į savo flagmanus leisti sukišti dvi SIM korteles (gi tuomet parduos mažiau!), todėl problemą imasi spręsti startuoliai.
„Malongabalis“ (nebent lietuvių kalbos komisija dar kvailiau sugebės užvadinti šį daiktą), kuris angliškai skamba kaip „Piece“ yra kelių kreditinių kortelių dydžio prietaisėlis, kuriame laikysite savo antrą SIM kortelę, o viską valdysite su savo pagrindiniu super madingu telefonu per specialią programėlę. Abu prietaisai tarpusavyje bendraus naudojant mėlynų dantų technologiją ir leis budėjimo režimu nenumirti net 150 valandų. Tokiu būdu malongabalį galėsit laikyti giliai kišenėje, o skambučius ir sms priimti savo vieninteliu telefonu.
Atmetus visą mano ironiją, aš esu vienas iš tų, kurie startuoliams padėjo surinkti beveik 400 tūkst. USD minios finansavimo kampanijoje „Kickstarter“, tad tokio prietaiso ateitimi tikrai tikiu!
Akys galvūgalyje – kodėl gi ne!
Virtuali realybė, sferiniai vaizdai ir 360 laipsnių panoramos yra vienos iš aktyviausiai vystomų nūdienos technologijų. Tad kodėl viso to neperkėlus į buitį? Prieš patobulinant savo produktą, kompanija „Theta“, švelniai tariant, nesužibėjo, tačiau IFA parodoje demonstruojamos „theta360“ kameros galimybės, atrodo, įtikino technologijų ekspertus. Tai nedidelis, delne telpantis prietaisas, galintis HD raiška fiksuoti 360 laipsnių vaizdus bei fotografijas. Kūrėjai pasistengė prietaisui sukurti puikią programinę įrangą, kuri stipriai praturtina visą naudojimo patyrimą ir atskleidžia visas panoraminių vaizdų galimybes. Ką čia daug blevyzgoti, pamatykite patys oficialiame produkto puslapyje.
Night Drive in Japan - Spherical Image - RICOH THETA
Įsivaizduokite: prabundate lietingą 2019 metų rudens rytą, o ant jūsų automobilio nebėra valytuvų... Ir tai yra geriausia, kas jums gali nutikti.
Retas kuris per savo gyvenimą turime galimybę paskraidyti naikintuvu. O tie, kuriems tokia laimė nusišypso, tikriausiai mažiausiai dėmesį kreipia į konstrukcines šios kovos mašinos subtilybes. Ypač į priekinį stiklą, kurio švara naikintuvo pilotui, tiesiogine prasme, yra gyvybiškai svarbi. Tačiau įsižiūrėti reiktų ne į tai, kas ten yra, o į tai, ko lyginant su automobiliais, trūksta. Trūksta stiklo valytuvų, o pats stiklas visuomet blizgantis ir švarus.
Jau esame įpratę, kad didžiausią postūmį kasdieninėse technologijose daro karai ir karinė pramonė, matyt ekstremaliose situacijose sugebame mobilizuoti pilkąsias ląsteles ir įveikti neįveikiamas užduotis. Visi žinom, kad taip gimė pirmasis kompiuteris, GPS prietaisai, o dabar iš karinės industrijos automobilininkai perima bevalytuvį stiklų valymą.
Tiesa, žodis „perima” nelabai atitinka realybę, nes ši technologija, tikėtina, apsaugota devyniomis galybėmis patentų. Galbūt dėl to ši naujovė rinkoje stumiasi pakankamai sunkiai. Taip pat tikėtina, kad tokia komercinė adaptacija solidžiai kainuoja, mat pirmieji vėliavą neša „McLaren“ superautomobilius gaminantys inovatoriai.
Technologijos veikimo principas toks paprastas, kad išties keista, kaip iki šiol niekas to nepanaudojo masinei gamybai – tai ultragarsas. Naikintuvų stiklo šonuose pritaisyti ultragarsinių bangų generatoriai, kurių veikiamas stiklas nuolatos vibruoja. Dėl šios priežasties nei purvas, nei vanduo, nei vabzdžiai su stiklo paviršiumi tiesiogiai net nesusiliečia. Panašų efektą sukurianti nano danga, akimirksniu išskaido ant stiklo nusileidusius lietaus lašelius, o žiemą neleidžia stiklui apšalti. Turint omenyje šio 10 eurų kainuojančio skysčio populiarumą, nereikia abejoti, jog ilgaamžė ultragarsinė technologija netruks rasti kelią automobilių pramonėje.
