Nors Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) oficialiai buvo paskelbta, kad konsultacijos dėl aukciono sąlygų koregavimo vyko iki šių metų rugsėjo 14 dienos, Susisiekimo ministerija RRT savo papildomą pasiūlymų paketą, pasirašytą viceministro Sauliaus Girdausko, išsiuntė tik spalio 13 dieną. Ir šiame pasiūlymų pakete vėl įžvelgiama akivaizdi „Telecentro“ protekcija.
Susisiekimo ministerija savo naujuose pasiūlymuose išreiškė pageidavimą, kad aukcione pardavinėjamos 880–915 MHz ir 925–960 MHz suporuotos radijo dažnių juostos bei 1710–1785 MHz ir 1805–1880 MHz suporuotos radijo dažnių juostos licencijos visų pirma būtų išporuotos (t. y., 900 MHz dažnių juostos licencijos būtų atskirtos nuo 1800 MHz juostos licencijų), o be to, kiekvieną iš šių juostų suskaidyti ne į tris blokus, kaip buvo įprasta iki šiol, o net į 7. Su sąlyga, kad vienai bendrovei negali atitekti daugiau nei 2 blokai.
Kita vertus, labai tikėtina, kad aukcionas valstybei daug daugiau pajamų neatneštų ir tuo atveju, jeigu būtų išlaikytos pirminėse aukciono sąlygose išsakytas pasiūlymas: išstatyti tris licencijas suporuotiems dažnių blokams – sunku būtų įsivaizduoti neseniai iš nuostolių išbridusį „Telecentrą“, ryšio operatorius spaudžiantį didinti savo siūlymus ir tokiu būdu papildyti valstybės biudžetą už ribotų išteklių (dažnių) naudojimą.
Susisiekimo ministerija savo pasiūlymuose vėl apeliuoja į norą didinti konkurenciją ryšių rinkoje: „Toks aukciono modelis turėtų teigiamą poveikį konkurencijai ir vartotojams“, nors tame pačiame dokumente ministerija nurodo, kad elektroninių tyrių rinkoje jau dabar esama didelės konkurencijos. Konkurencija, tiesą sakant, yra tokia didelė, kad ryšių paslaugos Lietuvoje yra vienos pigiausių Europoje – 2013 metais paskelbtoje ES ataskaitoje nurodyta, kad, skaičiuojant bent jau pokalbių minutes, pigiau už lietuvius Europoje nekalbėjo niekas.
Galbūt dėl į konkurentus besiveržiančios naujos įmonės (žadančios nekišti nosies į balso perdavimo rinką ir siūlyti tik mobiliojo interneto paslaugas), o galbūt dėl nuoširdaus susirūpinimo paslaugų kokybe, esami ryšio operatoriai tokiais ministerijos pasiūlymais nėra patenkinti:
„Radijo dažniai yra baigtinis resursas ir, tris dabartines jų juostas suskaidžius net į septynias, šio baigtinio resurso nepadaugėja – juostos tiesiog susiaurinamos ir išnaudojamos neefektyviai. Nuolat tobulėjant mobiliesiems įrenginiams, plečiantis tinklui ir augant duomenų suvartojimui, siauresnės juostos lems lėtesnį duomenų perdavimą. Dėl to operatoriams bus išties sudėtinga užtikrinti tokio pat aukšto lygio technologinę plėtrą ir tokio pat žemo lygio paslaugų kainas vartotojams kaip iki šiol.
Kad tokiuose pasiūlymuose neatsižvelgta į vartotojų interesus, aiškiai liudija ir faktas, jog siūloma aukcione pateikti nesuporuotus dažnių blokus – tai apsunkins bet kokį technologinį procesą ateityje ir susiaurins būsimų mobiliojo ryšio paslaugų spektrą. 900 MHz ir 1800 MHz dažniai yra vieninteliai dažniai, skirti 2G paslaugoms – jų nebus įmanoma teikti, jeigu operatorius gaus tik 900 MHz ar tik 1800 MHz dažnius. Tokiu atveju juos naudojant mobiliojo interneto paslaugoms, nebus užtikrintos kokybiškos balso paslaugos Lietuvos vartotojams“, – DELFI rašė „Omnite“ atstovas spaudai Mindaugas Snicorius.
Siūlymą drausti operatoriui įsigyti daugiau nei du dažnių blokus (juostą suskaidžius į septynis blokus) „Omnitel“ vadina pertekliniu: „Tai sudaro dirbtinai palankias sąlygas gauti vieną likusį bloką jo įsigyti rinkos sąlygomis nepajėgiančiam rinkos dalyviui (kai trys operatoriai įsigyja po du blokus, vienas automatiškai lieka). Šiuo metu šis dalyvis ir taip valdo daugiau telekomunikacijų paslaugom teikti skirtų dažnių nei bet kuris iš mobiliųjų operatorių“, – tvirtina „Omnitel“ atstovas, taip pat nurodęs, kad ministerija mėgina taikyti dvigubus standartus:
„Ryšių reguliavimo politiką formuojanti valstybės institucija teikia šią sritį prižiūrinčiai institucijai papildomus pasiūlymus, kurie tiesiogiai susiję su naujo valstybinio žaidėjo atėjimu į rinką, ir daro tai mėnesiu vėliau nei oficialus pasiūlymų teikimo terminas, taikytas kitoms suinteresuotoms pusėms“.
Nepaisant stipraus pavėlavimo, RRT atstovė spaudai Rasa Karalienė DELFI informavo, kad prieš paskelbiant galutines dažnių aukciono sąlygas (tą ketinama padaryti ateinančios savaitės pradžioje) bus atsižvelgta į visus siūlymus – ne vien gautus oficialiu konsultacijų metu. Kitaip tariant, praėjus mėnesiui po pietų pabaigos šaukštais mojuoti pradėjusi Susisiekimo ministerija gali išsiprašyti taip pageidaujamos licencijos, kuri ištrauktų „Telecentrą“ iš dabartinės nepatogios situacijos, kai pinigai už įrangą jau sumokėti, o dažnių, kuriais ta įranga turėtų veikti, neturima.
DELFI Susisiekimo ministerijai pateikė prašymą pateikti situacijos komentarą – gavus ministerijos atsakymą, straipsnis bus papildytas.
„Telecentras“, pageidaujantis užsitikrinti galimybę naudotis aukcione siūlomais dažniais, yra išreiškęs ketinimą teikti „LTE Advanced“ paslaugas, numatančias agreguotą duomenų siuntimą dviem skirtingais dažniais vienu metu. Teoriškai šias paslaugas įmanoma būtų teikti ir naudojant jau dabar „Telecentrui“ priklausančius 2,31-2,39 GHz, 2,56-2,62 GHz bei 2,68-2,69 GHz dažnius, tačiau tikėtina, kad tai būtų labai jau prabangus malonumas – kuo dažnis didesnis, tuo mažesnė yra kiekvienos antenos aprėptis ir tuo brangesnis būna ryšio užtikrinimas teritorijos ploto vienete.
Galinės klientų turimos ryšio įrangos (iš atsisakomos „WiMax“ į pageidaujamos LTE technologijos modemus) „Telecentras“ už savo pinigus bent jau kol kas keisti nežada: „Pasiūlymai tiek esamiems klientams, kurie norės naudotis „Mezon LTE“ paslaugomis , tiek naujiems klientams bus skelbiami mūsų svetainėje. Kaip ir dabar, klientams pasiūlysime ne vieną įrangos įsigijimo būdą. Kainodara ir pasiūlymai startavus „Mezon LTE“ paslaugoms bus skelbiami mezon.lt tinklalapyje“, – rašė „Telecentro“ atstovė spaudai Vaida Burvienė.
