2017 metų spalio mėnesį baigsis dabartinių 880–915 MHz ir 925–960 MHz suporuotos radijo dažnių juostos bei 1710–1785 MHz ir 1805-1880 MHz suporuotos radijo dažnių juostos licencijų galiojimas. Skamba nuobodžiai, bet iš tikrųjų tai yra labai svarbus įvykis, su kuriuo susiję labai įdomūs politiniai ir ekonominiai sprendimai. Ir esama tikimybės, kad po šios datos Lietuvos mobiliojo ryšio rinka atrodys tarsi rimto žemės drebėjimo supurtyta.
Licencijos negavimas bet kuriam ryšio operatoriui gali reikšti ne tik būtiną tinko infrastruktūros paskirstymo koregavimą, bet net ir priverstinį pasitraukimą iš rinkos. Pavyzdžiui, 2013 metų gruodį bendrovė „Tele2“, Norvegijoje negavusi licencijos 800, 900 ir 1800 MHz dažniams naudoti, buvo priversta konkurentams „TeliaSonera“ parduoti savo ryšio operatorių, veikiantį šioje Skandinavijos šalyje.
Pradinės aukciono sąlygos žlugdo „Telecentro“ ambicijas
Rugpjūčio 12 dieną Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba pradėjo viešąsias konsultacijas dėl minėtų dažnių naujo aukciono sąlygų – sąlygų apraše nurodomi aukciono laikas, leidimų skaičius, pradinės radijo dažnių juostų kainos ir kitos sąlygos. Pradiniame RRT pasiūlytame sąlygų sąraše buvo keli punktai, kurie „Telecentrui“ buvo visiškai neparankūs: iš nuostolių vos pradedančiai lipti bendrovei pradinė 5 mln. eurų kaina už licenciją yra tikrai nemenka kliūtis, o jei dėl trijų licencijų plėšysis keturi rinkos žaidėjai, iš kurių trys – kiekvieną metų ketvirtį milijoniniais pelnais besigiriantys mobiliojo ryšio operatoriai, dabar turintys šias licencijas, „Telecentro“ padėtis be valstybės užtarimo būtų visiškai nepavydėtina.
Antra rimta kliūtis „Telecentrui“ pretenduoti į dažnių licencijas – reikalavimas, kad nuo 2017-ųjų lapkričio 1 d. leidimo turėtojo GSM, UMTS arba LTE technologijų pagrindo tinklo aprėptis būtų ne mažesnė kaip 98 proc. Lietuvos teritorijos. Be to, iki 2016 m. gruodžio 31 d. aukciono dalyviai turi būti RRT užregistravę bent 200 savo bazinių stočių. Nei GSM, nei UMTS tinklo infrastruktūrų „Telecentras“ nevystė, o LTE įrangos pirkimai tik pradėti.
Ministro užtarimas valstybei gali kainuoti daugiau nei 10 mln. eurų
Ministras R. Sinkevičius siūlo pradines licencijų aukciono sąlygas koreguoti taip, kad, esą, žaidimo sąlygos būtų lygesnės: dažnio juostą suskaidyti ne į tris ruožus, o į daugiau, „kad atsirastų daugiau galimybių konkuruoti naujiems ir smulkesniems ūkio subjektams“.
Antra ministro siūloma korekcija – išbraukti reikalavimą naujos licencijos galiojimo pradžioje jau būti padengus 98 proc. Lietuvos teritorijos. Tai, esą, taip pat diskriminuoja rinkos naujokus. Ministras siūlo šį reikalavimą keisti įpareigojimu laipsniškai didinti tinklo aprėptį.
Trečiasis ministro siūlymas – mažinti pradinę 5 mln. eurų kainą už dažnio juostą. Tokį siūlymą pasiūlos ir paklausos dėsnius ignoruojantis ministras R. Sinkevičius motyvuoja tuo, jog 800 MHz dažnių juostų licencijos buvo gerokai pigesnės.
Ketvirtasis pasiūlymas – atsisakyti reikalavimo, kad pretendentas į licenciją jau turėtų 20 tūkst. klientų ir telefono ryšio ar duomenų perdavimo paslaugas iki licencijos galiojimo pradžios būtų teikęs ne mažiau nei penkerius metus. Motyvacija ta pati: tai yra kliūtis naujokams žengti į rinką.
R. Šeris suskaidytas licencijas (ne 3 apskritai, o po 6 kiekvienam dažniui) siūlo pardavinėti nuo pradinės 300 tūkst. eurų kainos 900 MHz juostoje ir nuo 240 tūkst. eurų 1800 MHZ juostoje. Tokiu būdu, jeigu visos licencijos būtų išpirktos už minimalią kainą, valstybės biudžetą papildytų ne dabar numatyti 15 mln. eurų, o tik 3,24 mln. eurų.
Radijo dažnių ištekliai yra viena iš valstybės nematerialaus turto dalių, todėl jų valdymas nusižengiant visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principams kartu būtų nusižengimas ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymui.
Ministerija vadovaujasi „gerąja Europos praktika“
Susisiekimo ministerijos atstovai nurodė, kad Čekijoje, Slovakijoje ir Prancūzijoje dažnių diapazonai aukcionuose taip pat buvo sudalinti į šešias dalis ir kad tai yra „geroji Europos praktika“. „O dėl kokybės – nereikia abejoti operatorių profesionalumu ir techninėmis galimybėmis užtikrinti paslaugų teikimo tęstinumą su siauresniu dažnių diapazonu“, – rašoma ministerijos atsakyme.
Be to, ministerijos atstovai tvirtina, kad „pasikeitusi Telecentro vadovų komanda jau įrodė, kad sugeba dirbti efektyviai – per pusantrų metų bendrovė vėl tapo pelninga. Šios aplinkybės leidžia tikėti, kad Telecentras, modernizavęs tinklą, rinkoje veiks sėkmingai ir pelningai.“
Gindami motyvą mažinti licencijų kainas, ministerijos atstovai teigia, jog „aukštas dalyvavimo aukcione mokestis įtvirtina susidariusią oligopolinę situaciją. Panaikinus barjerą dalyvauti aukcione kitiems operatoriams, kurie užtikrintų ne tik konkurenciją aukciono metu, didinant licencijos kainą, bet ir tolesnę konkurencijos plėtrą rinkoje. Tai visiškai atitinka viešąjį interesą“.
Tiesa, tie patys ministerijos atstovai nutylėjo, kad „gerosios Europos praktikos“ pavyzdžiu nurodomoje Prancūzijoje ketvirtuoju operatoriumi tapęs „Free“ už 5 MHz pločio juostą 2100 MHz diapazone sumokėjo 240 mln. eurų, tuo sukeldamas konkurentų nepasitenkinimą dėl neįtikėtinai mažos sumos, o 2011 metų lapkritį trys operatoriai, aukcione laimėję tris 2x10 MHz dažnių blokus 800 MHz diapazone, bendrai į šalies biudžetą sumokėjo 2,639 mlrd. eurų. Trys Čekijos dažnių aukciono dalyviai 2013 m. pabaigoje kartu į šalies biudžetą įnešė 311 mln. eurų, o du į rinką įsiterpti norėję naujokai to nesugebėjo. Slovakijoje operatoriai už ryšio licencijas paklojo 164 mln. eurų – net rinkos naujokas „Swan“, Slovakijoje gavęs 2 x 15 MHz dažnių bloką 1800 MHz diapazone, sumokėjo 6,6 mln. eurų. Netgi įvertinus šių valstybių populiacijų dydžius (Prancūzijoje –67 mln. gyventojų, Čekijoje – 10,5 mln. gyventojų, Slovakijoje – 5,4 mln. gyventojų) susidaro įspūdis, kad mūsų RRT licencijas jau pagal pradines sąlygas ketina išdalinti pusvelčiui.
Nuostolis būtų ne tik finansinis
Dabartinių mobiliojo ryšio operatorių atstovai tikina, kad savo dažnių juostas jie išnaudoja pilnai ir jų siaurinimas jiems reikštų ne šiaip naujo konkurento atsiradimą rinkoje, o mobiliojo interneto greitaveikos mažėjimą.
„Omnitel“. atstovas spaudai Mindaugas Snicorius DELFI rašė: „900 MHz ir 1800 MHz dažniai yra pirmieji, pradėti naudoti statant mobiliojo ryšio tinklus ir šiuo metu yra visiškai išnaudojami 2G, 3G ir 4G paslaugų teikimui. Būtent šiais dažniais yra grindžiama net 60 proc. visų mobiliųjų paslaugų, jie yra kritiniai tiek balso, tiek ir duomenų perdavimo paslaugų tiekimui. Dažnių blokus padalinus į daugiau dalių, paties baigtinio resurso – o dažniai yra būtent toks resursas – daugiau neatsiras, tai tiesiogiai paveiks operatorių galimybes toliau teikti paslaugas. Žiūrint iš kliento perspektyvos, tai reikš, kad rinkoje nebeliks tokio plataus paslaugų spektro ir kokybės, kokią turime dabar.“
Tiesa, nukentėtų tikriausiai tik vieno operatoriaus klientai. Ir, vertinant „Tele2“, „Omnitel“ bei „Bitės“ finansines galimybes, daugiausiai nukentėti rizikuoja būtent „Bitė“, neturinti stipraus finansinio įmonių grupės užnugario. Praradusi pusę dabar naudojamo dažnių ruožo, „Bitė“ pradėtų greitai praradinėti ir klientus, kurie pasirinktų kitą, spartesnį internetą siūlantį operatorių. Ir bent jau iš pradžių, kol nebus gerai išvystytos „Telecentro“ tinklo infrastruktūros, tie klientai rinktųsi toli gražu ne „Telecentrą“, o tuos operatorius, kurie siūlytų gerą teritorijos padengimą savo ryšiu ir užtikrintą greitaveiką.
„Kalbant apie ministro pasiūlymus, jie tik dar karta įrodo, kad naudojasi valdžia (Ministerija formuoja elektroninių ryšių politiką ir kartu vadovauja LRTC, daro įtaką RRT) proteguojant LRTC interesus, nežiūrint nei platesnių valstybės interesų, taip nepaisant elementarios valstybinių įmonių paskirties logikos“, sakė „Bitės“ atstovė spaudai Žana Jakevičienė, pridūrusi, kad „siūlomas dažnių suskaidymas yra palankus Telecentrui, nepaisant to, kad pablogintų paslaugų kokybę šimtams tūkstančių esamų mobiliojo ryšio klientų.“
„Visų mūsų prioritetas turi būti vartotojai. Jų interesai yra svarbiausi, todėl visi – tiek verslas, tiek valstybė – turime užtikrinti aukščiausios kokybės paslaugas. Dažnių spektro skaidymas ir aprėpties reikalavimų mažinimas keltų grėsmę šiems interesams, todėl raginame juos vertinti ypač atidžiai. Be to, turime prisiminti ir Europos Sąjungos tikslus užtikrinti itin spartų internetą visiems gyventojams.
Dėl techninės specifikos ir fizinių radijo bangų savybių tai lengviau užtikrinti išlaikant stambesnius dažnių blokus. Be to, daugelis užsienio šalių mums pavydi ne tik mažiausių kainų ES, bet it tinklo aprėpties, todėl ir ją turime siekti išlaikyti. Tai – ne tik kiekvieno vartotojo patogumo, bet ir Lietuvos tarptautinio konkurencingumo klausimas“, DELFI rašė „Tele2“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Andrius Baranauskas.
Operatoriai siūlo reikalavimus griežtinti
Natūralu, kad įvertindami potencialaus dažnių ruožo praradimą, visi trys esami ryšio operatoriai yra ne tik pasirengę be kalbų sumokėti po RRT prašomus 5 mln. eurų, bet netgi siūlo griežtinti kai kuriuos reikalavimus aukciono dalyviams. Esą, dabartiniai reikalavimai nepakankamai griežti ir neužkerta kelio aukcione dalyvauti tiems ūkio subjektams, kurie dėl neužtikrintos finansinės padėties nesugebėtų vėliau vykdyti savo įsipareigojamų.
Griežčiausius papildomus apribojimus konkurso dalyviams siūlo „Bitė“: šis operatorius nurodo, kad 2016 m. gruodžio 31 d. konkurso dalyvis turi būti registravęs ne 200, o bent 500 bazinių stočių – esą, tik toks bazinių stočių tankis gali užtikrinti apie 50 proc. teritorijos padengimą. „Tele2“ šį reikalavimų punktą papildomai tikslina: bazinės turi būti ne tik registruotos, bet ir realiai pastatytos.
Be to, „Bitė“ iš aukciono sąlygų siūlo išbraukti punktą, suteikiantį galimybę atidėti mokėjimą už laimėtą licenciją – esą, RRT šį punktą į aukciono sąlyga įtraukė su konkrečiu tikslu, suteikti galimybę aukcione dalyvauti „Telecentrui“, kuris nebūtų pajėgus 5 mln. eurų padėti ant stalo iškart po jiems sėkmingos aukciono pabaigos. Juolab, kad 2011 metais 2600 MHz dažnių juostos licencijų aukcione galimybės atidėti mokėjimą RRT taip pat nesiūlė.
Konkurencijos rinkoje netrūksta
Ministras savo siūlomus pakeitimus dalinai argumentuoja teiginiais, kad pagal jo įsivaizdavimą pakoreguotos aukciono sąlygos didintų konkurenciją mobiliojo ryšio (ar bent jau mobiliojo interneto paslaugų) rinkoje. Tačiau oficialioje Europos komisijos ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvoje mobiliojo ryšio paslaugų (pokalbio minučių) kaina ir taip yra mažiausia Europos Sąjungos šalyse – ji net 774 proc. mažesnė nei Nyderlanduose. Ir reikia įvertinti tai, kad tinko infrastruktūros įranga visose šalyse kainuoja vienodai, nepriklausomai nuo ekonominio lygio.
„Lietuvos mobiliojo ryšio rinka visuomet būna tarp pirmųjų, kur diegiamos naujausios technologijos bei išbandomi inovatyvūs sprendimai. Ji taip pat išsiskiria žemiausiomis kainomis Europos sąjungoje. Žemomis kainomis ir aukšta technologine pažanga vienu metu pasigirti gali labai nedaug rinkų, todėl nesuprantama, kodėl reikėtų dirbtinai kištis į puikiai veikiantį rinkos mechanizmą“, – rašė M. Snicorius.
Žinoma, kiekvieną metų ketvirtį skelbiamos Lietuvos mobiliojo operatorių pelno maržos, svyruojančios nuo maždaug 16 iki 38 procentų, lyg ir suteiktų galimybę dar pasiveržti diržus ir leisti įsiterpti ketvirtam žaidėjui. Bet, kaip jau minėta, ne tik pajamų, o ir paslaugų kokybės kaina.
„Siūloma sumažinta konkurso garantija, 10 kartu sumažinta pradinė įmoka – tai akivaizdžiai ir būtent LRTC poreikiams „pritrauktos“ sąlygos, atspindinčios silpną LRTC finansinę situaciją. Jei LRTC negali susimokėti įprastų garantijų ir pradinių įmokų, kyla klausimas kaip LRTC, gavusi licenciją, sugebėtų investuoti dešimtis ir šimtus milijonų eurų tinklui plėtoti? Taigi, vėl reikėtų valstybės pinigų investuoti į viena konkurencingiausių sektorių, kuriame paslaugu kokybė yra viena geriausių Europoje, o kainos – mažiausios“, – tvirtina Ž. Jakevičienė.
Ir nereikia pamiršti, kad tarp esamų operatorių įsisprausti bebandantis žaidėjas būtų valstybės įmonė, kurios vadovas yra atvirai pareiškęs, kad dabartinis jų „Wimax“ technologijos tinklas, į kurį investuota apie 100 mln. litų, artimiausiu metu bus praktiškai bevertis, kad jo įvedimas į LTE rinką per šį aukcioną valstybei kainuotų ne mažiau 10 mln. eurų negautų pajamų, kad tai yra valstybės įmonė su atitinkamu sprendimų priėmimo lankstumu. O kur dar faktai, kad ilgą laiką milijoniniuose nuostoliuose skendęs „Telecentras“ tik 2014 metais pradėjo skelbti apie kuklutį pelną (visus „Telecentro“ pranešimus apie finansinius rezultatus rasite čia). Ir kad per 5 veiklos metus jų teikiamomis paslaugomis susidomėjo tik apie 50 000 klientų, kuomet kiti operatoriai juos skaičiuoja milijonais...
