Šiuo metu pažangiausi kompiuteriniai procesoriai naudoja 14 nm technologiją, tarp tokių kompanijų galima paminėti Intel, siūlančią x86 suderinamas mikroschemas, taip pat Samsung, kuri susikoncentravusi ties ARM architektūra.
Taip pat aktyviai kuriami sprendimai, kurie naudos 10 nm technologiją. Ją pasiūlys jau minėtos Intel ir Samsung, taip pat didžiausias pasaulyje kontraktinis gamintojas – taivaniečių TSMC.
IBM laboratorijose sukurtas procesorius pasižymi rekordiniu tranzistorių tankiu, kuris yra 4 kartus didesnis, nei galingiausiuose šiuolaikiniuose procesoriuose. Visa tai pavyko pasiekti, naudojant silicį ir germanį.
Kompanijos teigimu, naujoji technologija leis procesoriuose patalpinti iki 20 mlrd. tranzistorių. Palyginimui: Intel sukurtas serverinis 18 branduolių Xeon procesorius su Haswell-EP architektūra turi apie 5,56 mlrd. tranzistorių.
Germanio naudojimas leidžia ne tik pereiti prie pažangesnių technologinių procesų, tačiau ir sumažina mikroschemų energijos suvartojimo lygį bei padidina tranzistorių spartą, taigi procesoriai gali veikti daug greičiau bei mažiau kaista.
IBM pasiekimas parodo, kad Mūro dėsnis vis dar galioja, tačiau atitinkami 7 nm procesoriai galės debiutuoti rinkoje ne anksčiau kaip 2017 m. Naująjį technologinį procesą galės įsisavinti IBM partneriai, tarp kurių yra ir GlobalFoundries, savo paslaugas siūlanti kompanijai AMD.
