Atkreipkite dėmesį į tai, kad „Android“ išmaniųjų įrenginių pasaulyje užima beveik 80 proc. rinkos, o „Apple“ įrenginiai – kiek mažiau nei 20 procentų. Atkreipkite dėmesį, kad „Android Wear“ operacinė sistema, skirta būtent laikrodžiams, suteikė galimybę gaminti laikrodžius su apvaliais ekranais ir jau yra mažų mažiausiai trys skirtingi gaminiai su šia sistema. Atkreipkite dėmesį, kad „Android“ laikrodžiai yra gerokai pigesni už „Apple Watch“– kai kurie net per pusę. Išmanieji laikrodžiai, nepaisant milžiniško entuziazmo iš gamintojų ir pardavėjų pusės, tebuvo mažai kam įdomus žaisliukas. Kol „Apple“ nepaskelbė, kad parodys, koks turi būti išmanusis laikrodis.
Atrodo taip, tarsi pasaulis būtų išprotėjęs, tarsi Timas Cookas nuo scenos, kurioje stovėdamas demonstravo „Apple“ laikrodžio prototipą, būtų barstęs narkotikus, apkvaitinusius visus „Apple“ įrangos naudotojus. Tie 20 proc. „iPhone“ naudotojų buvo pasiryžę sunešti kalnus pinigų. Didesnius kalnus, nei 4 kartus didesnis „Android“ naudotojų būrys. O visuomenės susidomėjimas „Apple“ naujove siutino ne tik „Android“ laikrodžių gamintojus, bet ir prestižinių, tradicinių laikrodžių gamintojų „Tag Heuer“ bei „Hublot“ vadovą Jean-Claudę'ą Biverą, kuris pažadėjo pademonstruoti savo atsaką.
Tai buvo pirmas išmanusis laikrodis, dėl kurio varžėsi Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai – kuris gi pirmasis pasiūlys įsigyti „Apple Watch“? Kuris IT žurnalistams pasiūlys išbandyti savo gaminį? Beje, šių lenktynių rezultatas buvo labai džiuginantis – DELFI redakciją pasiekė ne vienas, o net trys bandymams skirti „Apple Watch“ laikrodžiai.
Prisipažinsiu, esu iš tos didesnės, „Android“ stovyklos ir „Apple“ gerbėjų užsidegimo tiesiog nesuprantu. Nesuprantu ir nenaudoju „iPhone“. Net nepažįstu tos operacinės sistemos. Todėl šį kartą laikrodžio apžvalga buvo vykdoma labai netradiciškai: visi trys laikrodžiai buvo išdalinti kolegoms, kurie yra „Apple“ gerbėjai ir technologijų entuziastai, o į apžvalgą buvo sujungtos visų tų žmonių nuomonės.
Tos nuomonės nenustebino – dauguma kolegų išvardintų privalumų ir trūkumų, dauguma funkcijų daugiau ar mažiau atitiko tuos įspūdžius, kuriuos suteikia „Android“ laikrodžiai.
Kolegės Erikos teigimu, „Apple Watch Sport“, Lietuvoje kainuojantis apie 500 eurų (oficialioje „Apple“ parduotuvėje – 350 JAV dolerių), pagal savo dizainą visai gražiai derinasi prie sportinės aprangos, bet prie darbo aplinkai draugiškesnių „smart casual“ drabužių – jau nelabai. Ryškiai mėlyna plastikinė apyrankė nėra tipinis rimto žmogaus atributas ir gana greitai atkreipdavo draugų dėmesį – staiga visiems pasidarydavo smalsu, iš kur laikrodis gautas. Nors, žinoma, apyrankių spalvų pasirinkimas, kurį akcentavo „Apple“, tikrai nėra menkas: amerikiečiai už kuklius 50 JAV dolerių siūlo kelių spalvų plastikinių apyrankių pasirinkimą, o už kur kas solidesnes sumas – nuo 150 iki 450 dolerių – galima įsigyti ir įdomesnio, solidesnio dizaino ir konstrukcijos apyrankes. Nors jei pinigais nelyja o prabangos ir įvaizdžio nesivaikoma, tai plastikinės (tiksliau, fluoroelastomerinės) apyrankės savo funkciją atlieka puikiai: jos labai lengvai užsisega ir neslidinėja ant rankos.
Beje, vienas iš operatorių, „Omnitel“, siūlo įsigyti ne tik „Apple Watch Sport“, bet ir „Apple Watch“ be jokių epitetų. Jis nuo pigesnių laikrodžių skiriasi tuo, kad matinio aliuminio korpusas pakeistas blizgiu nerūdijančiu plienu, kiek kitokia apyrankės konstrukcija, na ir pats operatoriaus siūlomas laikrodis kiek didesnis – jo ekranas yra ne 38, o 42 mm aukščio. Tai, beje, yra tikrai nemenkas skirtumas ir galimai leistų išbraukti keletą trūkumų, kuriais skundėsi kolegos. Tik štai kaina jo tikrai fantastiška – tai, kas oficialioje „Apple“ parduotuvėje įvertinta 700 JAV dolerių, „Omnitel“ kainuotų 1335 eurus!
Laikrodis, jį bandžiusių kolegų teigimu, segimas labai patogiai, už rūbų nekliūva, ranka po plastikine apyranke neprakaituoja, oda nedirginama. Tik štai gali erzinti tai, kad jis gana jautriai reaguoja į riešo sukiojimą: ekranas užsižiebia savaime, kai naudotojas nukreipia laikrodžio ekraną į save. Tačiau jis nesugeba atpažinti, ar naudotojas tikrai nori žiūrėti į ekraną, ar tiesiog sukioja automobilio vairą ir todėl riešas juda. „Tai labai blaško dėmesį vairuojant“, – sakė Erika.
Sinchronizuoti laikrodį su telefonu yra nesudėtinga ir greita. Tačiau prieš tai labai naudinga peržiūrėti mokomąjį vaizdo įrašą, paruoštą „Apple“ – tai tikrai pagreitina procesą.
Anot kito bandytojo Kęstučio, laikrodis atlaisvina rankas – dabar nebereikia iš kišenės traukti laikrodžio kaskart, kai kas nors paskambina ar atsiunčia žinutę: kalbėtis galima laikrodį naudojant vienu metu ir kaip mikrofoną, ir kaip garsiakalbį. Tik štai žmogus, kalbantis sau į riešą, atrodo dar įtartiniau už pilietį, kurio ausyje įstatytas laisvų rankų įrangos ausinukas ir iš šono gali pasirodyti, tarsi jis kalbėtų pats su savimi.
Žinutes laikrodžio ekrane galima ne tik perskaityti, bet ir į jas atsakyti. Tiesa, atsakymo variantų nedaug – keli iš anksto paruošti šablonai, ir visi anglų kalba. Erikos teigimu, bandant skaityti žinutes labiausiai pasireiškia mažo ekrano trūkumas – vairuojant galimybė skaityti žinutes ir į jas atsakinėti lyg ir turėtų suteikti daugiausiai privalumų, bet ja pasinaudoti dėl mažo ekrano gana sunku.
Naudotojų patirtis su kitomis programėlėmis buvo ganėtinai nevienareikšmiška. Pavyzdžiui, „Skype“ Eriką nuvylė – laikrodis neleidžia perskaityti ilgesnės žinutės, o atsakymų variantai yra dar labiau riboti nei trumposioms žinutėms (ir, žinoma, visi ne lietuviški).
Savaime suprantama, viena iš pagrindinių išmaniojo laikrodžio funkcijų – biometrinių rodiklių matavimas. Pulso matavimo tikslumu pasitikėti galima – ši funkcija Kęstučio buvo palyginta su kitu išmaniuoju laikrodžiu, „Sunto“ – skaičiai buvo labai panašūs. Apskritai fizinio aktyvumo stebėjimas visus bandytojus sužavėjo. „Labai pripranti prie paraginimo „Please stand up“, – sakė Erika. Reikia manyti, kad būtent biometrinių rodiklių matavimas ir informacijos pateikimas sportuojantiems taps pagrindine priežastimi tokį įrenginį įsigyti.
Kaip ir reikia tikėtis iš tokio santykinai nedidelio aparato, kurio korpuse turi tilpti ir ekranas, ir jutikliai, ir procesorius, ir akumuliatorius, energijos jam nuolat maža. Visų bandytojų teigimu, laikrodį reikia įkrauti kasdien. Įkrovimas vykdomas specialiu laidu su didelę gliukozės ar vitamino C tabletę primenančiu apskritimu jo gale: ši magnetu prisiklijuoja prie laikrodžio nugarėlės ir įkrovimą galima vykdyti į telefoną nesmeigiant jokių jungčių. Laido elegantiškumas – smagus dalykas, bet tai, kad jis tinkamas tik laikrodžiui krauti ir tam netinkamas joks kitas laidas reiškia, kad iš esmės teks nešiotis dar vieną laidą.
Laikrodžio atsparumo aplinkos poveikiui reitingas yra IPX7. Tai reiškia, kad rankas su šiuo laikrodžiu plautis galima saugiai, bet nardant geriau jį nusiimti.
Apibendrinant galima pasakyti, kad funkciniu požiūriu „Apple Watch“ nestebina niekuo, ko iki šiol neturėjo „Android“ sistemos laikrodžiai, o tam tikrais atžvilgiais ir atsilieka nuo jų (apvalus ekranas tikrai atrodo geriau, o parą telaikantis akumuliatorius nuvilia). Bet tai yra vienintelis specializuotas pasirinkimas žmonėms, negrįžtamai įtrauktiems į „Apple“ ekosistemą, o bendrovės charizma ir rinkodaros genialumas savo darbą atlieka puikiai – nesvarbu, kad „Android'ininkai“ tomis pačiomis funkcijomis naudojosi prieš metus: jeigu Timas Cookas pasakė, kad „Apple Watch“ pasauliui parodys, kaip turi atrodyti išmanusis laikrodis, vadinasi, taip ir yra. Ir nesvarbu, kad „Apple“ išmanusis laikrodis kainuoja maždaug dukart brangiau nei analogiški įrenginiai su „Android“ ar „Android Wear“ sistema.
Žinoma, yra ir prie operacinės sistemos „nepririštų“ laikrodžių su tam tikromis išmanumo funkcijomis, bet juk tikro „Apple“ gerbėjo draugai nesupras – kaip čia telefonas „iPhone 6 Plus“, o laikrodis – koks nors „Pebble“ ar, dar blogiau, „Huawei“.
