Vidaus reikalų ministerija parengė Elektroninių ryšių įstatymo projektą, kurį Seimui priėmus, gyventojai negalėtų anonimiškai įsigyti išankstinio mokėjimo SIM kortelių, kurios dabar platinamos tiek parduotuvėse, tiek degalinėse.
Vidaus reikalų ministerija argumentuoja, kad toks pakeitimas reikalingas norint pažaboti nusikalstamas veikas. Norima, kad įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1 d., o iki kitų metų sausio 1 d. jau turintiems išankstinio papildymo SIM korteles, tačiau klientams, kurie asmeninių duomenų per pusmetį nepateiks mobiliojo ryšio operatoriui, paslaugų teikimas būtų nutrauktas.
„Asmenys, planuodami ir vykdydami nusikalstamas veikas, dažniausiai naudojasi „Labas“, „Extra“ ar kitomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, kurias kartu su mobiliojo ryšio telefonų aparatais keičia kasdien, o neretai ir kelis kartus per dieną. Tokia padėtis labai sunkina ir lėtina atliekamus kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus, nes tokių kortelių vartotojų asmenybėms nustatyti gaištamas laikas, o surinkti duomenys praranda aktualumą“, - rašoma ministerijos aiškinamajame rašte.
Dar 2008 m. Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai buvo pabrėžę, kad reikia kovoti su anoniminiu elektroninių ryšių naudojimu. Privalomas išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojų elektroninių ryšių kaupimas jau yra įteisintas Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje ir Norvegijoje.
Įstatymo pakeitimu taip pat norima suteikti galimybę Vyriausybės įgaliotai institucijai tiriant nusikalstamas veikas, vadovaujantis blokuotinų veiksmų sąrašu, įpareigoti mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjus nutraukti elektroninio ryšio paslaugų teikimą arba blokuoti skambučius į tam tikrus telefono numerius.
Įstatymo projekto priede nurodoma, kad mobiliojo ryšio operatoriai turės žinoti SIM kortelę įsigijusio asmens vardą, pavardę, gimimo datą ir adresą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį. Taip pat prireikus atsakingoms institucijoms turės būti pateikti informacija apie paslaugos apmokėjimo datą, laiką, sumą, būdą, vietovę, kurioje pildyta sąskaita.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vitalijus Gailius portalui DELFI teigė įstatymo pakeitime matantis dar vieną privalumą – terorizmo prevenciją.
„Pastaruoju metu visi per nuotolį valdomi sprogmenys yra detonuojami mobilaus ryšio pagalba. Be to, šiandieninių grėsmių akivaizdoje atsiranda papildomas poreikis prevencinėms priemonėms, identifikuojant asmenis, kurie įsigyja tam tikras ryšio priemones“, - teigė jis.
Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele 2” atstovas spaudai Andrius Baranauskas taip pat teigė įžvelgiantis naujos tvarkos pliusų, vis dėlto jis neužmerkia akių ir prie minusus.
Mobiliojo ryšio bendrovės atstovas sutinka, kad privalomas duomenų rinkimas apie išankstinio mokėjimo SIM kortelių savininkus padėtų tirti nusikalstamas veikas.
Vis dėlto „Tele 2” bendrovės atstovams kyla klausimų dėl šios tvarkos įgyvendinimo. Vien minėtas mobiliojo ryšio operatorius aptarnauja apie 1 mln. išankstinio apmokėjimo SIM kortelių. Jei visus tektų suregistruoti per pusmetį, mobiliojo ryšio operatoriai patirtų papildomų išlaidų.
Be to, A. Baranausko teigimu, įvedus šią tvarką, mažėtų klientų laisvė, nes jiems būtų sunkiau paslaugą įsigyti, jiems būtų mažiau patogu.
„Mūsų salonuose darbuotojai yra aiškiai apmokyti, kaip atpažinti galimą sukčiavimo atvejį, padirbtus dokumentus. Abejoju, kad „Maximos“, „Rimi“ ar kitų vietų, kur galima įsigyti iš anksto apmokamas SIM korteles, kasininkai yra apmokyti tai daryti. Jei taip neįvyks, klientai turės mažesnę galimybę įsigyti paslaugą, nes turėtų atvykti į mūsų salonus“, - komentavo pašnekovas.
Pasak pašnekovo, turint apie 1 mln. klientų, turinčių išankstinio apmokėjimo SIM korteles, bendrovei tektų įdarbinti papildomų darbuotojų, kurie turėtų padėti įregistruoti visus klientų duomenis.
