Anot amerikiečių leidinio, 2007 metais „Kaspersky Lab“ Japonijoje netgi vykdė reklaminę kampaniją, kurios vienas iš šūkių buvo „Kriptografijos specialistai iš KGB“. Tiesa, tokią pardavimų skatinimo taktiką teko skubiai nutraukti: tai buvo „Kaspersky Lab“ partnerių Japonijoje idėja, kurią tučtuojau atšaukė pagrindinis įmonės biuras, tuo metu vykdęs aktyvią plėtrą į JAV ir Europą bei besiruošiantis pirminiam viešajam siūlymui.
Bet 2012 metais „Kaspersky Lab“ kursas staiga pasikeitė. Nuo to laiko aukštesnio lygo vadovai užsieniečiai įmonę paliko savo arba ne savo noru, o juos tose pačiose pozicijose pakeitė asmenys, palaikantys glaudesnius ryšius su Rusijos karinėmis arba žvalgybos tarnybomis. Kai kurie iš šių asmenų aktyviai talkina Rusijos FSB (KGB įpėdiniui) vykdant kriminalinių nusikaltimų tyrimus tam pasitelkiant duomenis iš maždaug 400 mln. vartotojų, kurie savo kompiuteriuose yra įdiegę „Kaspersky Lab“ programinę įrangą, tvirtina šeši esami arba buvę darbuotojai, kurie visi kaip vienas atsisakė šiuos klausimus aptarinėti viešai, nes bijojo, kad jiems už tai gali atsirūgti.
Artimi ryšiai su Rusijos žvalgyba palaikomi nuo pat bendrovės viršūnėlių: jeigu J. Kasperskis nėra išvykęs, jis paprastai nepraleidžia kassavaitinio pasišildymo pirtyje kartu su 5-10 asmenų, tarp kurių dažniausiai būna ir Rusijos žvalgybos pareigūnų. Pasak paties J. Kasperskio, tokios bendros pirtys – tai paprasčiausias socialinis laiko leidimas: „Kai einu į pirtį, jie būna tiesiog draugai“.
J. Kasperskio teigimu, valdžios atstovai negali susieti jo bendrovės pateikiamų duomenų su individualiais vartotojais ir jis nė karto nėra patyręs ypatingo spaudimo demonstruoti savo lojalumą šalies vadovui Vladimirui Putinui. „Nesu tinkamas žmogus kalbėtis apie Rusijos realijas, nes gyvenu kibernetinėje erdvėje“, – tikina J. Kasperskis.
Bet šiek tiek keista tai, kad „Kaspersky Lab“ gana dažnai girdavosi, kad identifikavo ir išanalizavo kibernetinio šnipinėjimo, kurį vykdo JAV, Izraelis ar Jungtinė Karalystė atvejus, tačiau Rusijos kibernetinis šnipinėjimas nebuvo demaskuojamas taip aktyviai.
Vasarį „Kaspersky Lab“ publikavo išskirtinai detalią ataskaitą apie programišių kolektyvo, pavadinto „Equation Group“, taktiką. Šio kolektyvo taikiniai buvo Rusija, Iranas ir Pakistanas. Kibernetinio saugumo analitikai įsitikinę, kad ši grupuotė yra JAV Nacionalinės saugumo tarnybos (NSA) priedanga.
Tuo tarpu apie itin sudėtingą, taip pat veikiausiai valstybiniame lygmenyje sukurtą šnipinėjimo programą „Sofacy“, kurios veikla buvo nukreipta prieš NATO ir Rytų Europos valstybines institucijas, „Kaspersky Lab“ nutylėjo. Šią analizę atliko ir paskelbė JAV kibernetinio saugumo bendrovė „FireEye“.
Nors žinomesnių už „Kaspersky Lab“ kibernetinio saugumo bendrovių, kurios būtų taip artimai susijusios su Rusijos valdžia, nėra, šis artumas visgi tokie ryšiai puikiai iliustruoja, kad kibernetinio saugumo bendrovės taip pat „renkasi puses“. Juk dauguma kitų kibernetinio saugumo bendrovių vienokiais ar kitokiais ryšiais yra susiję su JAV valdžios struktūromis.
Tik kad štai bet kokie draugiški santykiai su bet kokios valstybės valdžia apsunkina šiame versle dirbančių įmonių veiklą: žmonės yra labai paranojiški, teigia „Forrester Research“ saugumo ir rizikos valdymo vyr. analitikas Rickas Hollandas. „Tai iššūkis bet kuriai bendrovei. O kokie tavo ryšiai su vyriausybe?“, - sako analitikas.
„Kaspersky Lab“ atveju šie ryšiai labai sustiprėjo po dviejų aukšto lygio vadovų pasitraukimo, tikina keturi iš buvusių bendrovės darbuotojų. Štai 2012 metais, po to, kai „Kaspersky“ pasirašė IPO partnerystės sutartį su „Greenwich“ investicijų bendrove „General Atlantic“. Po šios sutarties pasirašymo bendrovės verslo vadovas Garry Kondakovas bendrovės darbuotojus supažindino su nauja įmonės politika: aukščiausius postus „Kaspersky Lab“ galės užimti tik rusai. Apie tokio laiško egzistavimą „Bloomberg.com“ žurnalistams sakė du jį savo akimis matę buvę šios įmonės darbuotojai. Tarybos susitikimuose, kuriuose iki tol kalbėta angliškai, pradėta bendrauti rusų kalba. Tiesa, oficialiai bendrovė neigia, kad toks laiškas buvo siunčiamas.
2014 metais, po to, kai „Kaspersky Lab“ technologijų vadovas Nikolajus Grebenikovas ir Šiaurės Amerikos padalinio vadovas Steve'as Orenbergas pasiūlė Jevgenijui Kasperskiui paskirti naują generalinį direktorių ir likti vien tarybos vadovo pozicijoje, siūlymo autoriai buvo atleisti.
Pasak trijų buvusių bendrovės darbuotojų, „Kaspersky Lab“ teisės vadovas Igoris Čekunovas, dažniausiai pirtyje besikaitinantis kartu su J. Kasperskiu, yra ryšininkas tarp bendrovės ir Rusijos valdžios. Nuo 2013 metų jis vadovauja 10 specialistų komandai, kuri analizuoja įsilaužimus patyrusių klientų duomenis ir teikia techninę pagalbą FSB bei kitoms Rusijos agentūroms. Duomenis šios grupės žmonės gali prieiti iš bet kurio bendrovės kompiuterio.
Nors dabartinis „Kaspersky Lab“ Šiaurės Amerikos padalinio vadovas Christopheris Doggettas sako, kad šie duomenys yra anoniminiai, du su technologijomis susipažinę žmonės tikina, kad rinkimo būdą nesunku pakoreguoti taip, kad informaciją būtų galima identifikuoti iki individualaus kompiuterio ir kad toks identifikavimas buvo naudojamas talkinant FSB tyrimuose.
Iki „Bloomberg“ susidomėjimo I. Čekunovu, jo biografija „Kaspersky Lab“ svetainėje nebuvo publikuojama. Bendrovės atstovė spaudai Sarah Kitsos teigia, kad anksčiau jis yra dirbęs Rusijos policijoje, o dar prieš tai – pasienio apsaugos tarnyboje KGB gretose.
„FireEye“ yra kibernetinio saugumo privačios bendrovės ir valdžios artimų ryšių pavyzdys kitoje Atlanto pusėje. Ši bendrovė savo veiklos pradžioje susilaukė pagalbos iš CŽV – JAV žvalgybos tarnyba naudoja „FireEye“ technologijas ir jau ne vienerius metus yra dalies „FireEye“ akcijų savininkai per agentūros investicinę atšaką „In-Q-Tel“. „FireEye“ yra ne kartą demaskavę kibernetinius šnipus iš Kinijos ir Rusijos, bet dar nė karto nėra pagavę kibernetinių šnipų iš JAV.
Nors „FireEye“ generalinis direktorius negailėjo pagyrimų „Kaspersky Lab“ ataskaitai apie „Equation Group“, jis negalėjo pasakyti, kad šios grupės veiklą analizuoja ir jo bendrovė. „Negi paslaptis, kokia yra jų kilmė ir kas jiems veikiausiai pateikė visus tuos informacijos šaltinius? Pažiūri į tą informaciją ir belieka atsidusti: „Na, tai yra realybė, kurioje gyvename“.
Lyginant su kitomis kompiuterių saugumą užtikrinančiomis bendrovėmis, „Kaspersky Lab“ programos veikia labai neprastai. „Technologijų ekspertai mus dievina“, – sakė C. Doggettas. Bet, nepaisant geros techninės (ir ne itin geros politinės) reputacijos, „Kaspersky Lab“ finansinės ataskaitos už 2014 metu tikriausiai atrodys gana prastai: rublio kursas smuko, o viešas finansines ataskaitas bendrovė publikuoja doleriais. Dar finansinėms ataskaitoms kenks ir tai, kad „Kaspersky Lab“ pastaruoju metu gana prastai sekasi valstybinių pirkimų konkursuose JAV. „Akivaizdžiai randasi kibernetinės izoliacijos politika“, – sakė R. Hollandas.
„Kaspersky Lab“ ryšius su FSB neigia
Reaguodami į „Bloomberg“ pranešimą, „Kaspersky Lab“ atstovai paskubėjo paneigti amerikiečių išplatintą informaciją apie galimą bendradarbiavimą su FSB ir klientų duomenų panaudojimą agentūros tyrimuose. Bendrovės atstovai televizijos kanalo „Dožd“ žurnalistams pranešė, kad „Bloomberg“ publikacija pagrįsta išgalvotais faktais.
„Straipsnis pagrįstas išgalvotais faktais ir klaidina. Tokie teiginiai neturi pagrindo“, – rašoma bendrovės pranešime.
