Spartus internetas, aukštos kvalifikacijos IT srities darbuotojai ir pasaulinio lygio infrastruktūra į Lietuvos sostinę atviliojo daug tarptautinių IT kompanijų, tarp kurių „Barclays“, „Adform“, „Affecto Lietuva“, „Wix.com“, „Unity“, „Game Insight”. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, artimiausiu metu IT srities investicijų Vilniuje tik didės. Prie to pastebimai prisidės ir unikalus Europoje technologijų parkas „Vilnius Tech Park“. Restauruojamame Sapiegų parke įsikursiančiame parko projekto pristatymo metu sostinės meras Artūras Zuokas išsakė ambicijas, jog Vilnius turėtų tapti Rytų ir Centrinės Europos Silicio slėniu. Ar tai įmanoma?
Norint atsakyti į šį klausimą reikia suprasti, kas tas Silicio slėnis? Silicio slėnis (angl. Silicon Valley), tai JAV San Francisko įlankos pakrantėje esantis informacinių technologijų lopšys, kuriame įsikūrusios tokios IT milžinės kaip „Google“, „Apple“, „Facebook“, „LinkedIn“, „Microsoft“, „Yahoo“ bei tūkstančiai nedidelių startuolių, siekiančių savo idėjas paversti pinigais. Įdomu tai, jog Vilnius jau turi panašumų su Silicio slėniu. Jau dabar skirtingų sričių IT startuoliams sudarytos sąlygos gimti ir augti Vilniuje įsikūrusiuose inkubatoriuose:
Šiaurės miestelio technologijų parke, užsiimančiame jaunimo verslumo skatinimu;
Visorių informacinių technologijų parke, kuriame sukurta infrastruktūra IT ir biotechnologijų sektoriaus plėtrai;
Fizikos instituto mokslo ir technologijų parke, skatinančiame technologijų plėtrą lazerių ir optoelektronikos srityse;
„Saulėtekio slėnio“ mokslo ir technologijų parke įsikūrusiame technologijų verslo inkubatoriuje ir Jungtiniame gyvybės mokslų centre;
Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriuje, kuriame sudarytos galimybės garso ir vaizdo meninių projektų plėtrai;
Santariškėse netrukus duris atversiančiame biotechnologijų parko verslo inkubatoriuje, kurio laboratorijose bus kuriami nauji vaistai, medžiagos ir technologijos.
Tačiau verslas sako, jog to neužtenka. Todėl naujajame technologijų parke įsikurs kompiuterinių žaidimų kūrėjai, duomenų technologijų plėtotojai ir kibernetinio saugumo kompanijos. Parke planuojama pritraukti 10 milijonų litų privačių investicijų, įkurti 35 įmones ir sukurti daugiau kaip 350 naujų darbo vietų. Žiniasklaidos gigantė CNN atkreipia dėmesį, kad „Vilnius Tech Park“ pastūmės Vilnių į priekį išmaniųjų miestų lenktynėse.
Atrodytų, jau dabar galėčiau dėti tašką ir drąsiai pritarti teiginiui, jog Vilnius turi didelį potencialą tapti Europos Silicio slėniu. Tačiau nuolatinis technologinis progresas įmanomas tik tada, kai technologijos ne tik kuriamos, bet ir naudojamos geresniam, saugesniam ir patogesniam gyvenimui užtikrinti.
Nei aš, nei mano kolegos jau nebeįsivaizduojame gyvenimo be išmanaus telefono ir spartaus interneto. Turbūt mus galima pavadinti išmaniąja karta, kuri ir nuolaidų korteles, ir viešojo transporto bilietą (e.ticket) laiko telefone. Telefonu mokame už automobilių stovėjimą, išsikviečiame taksi ir susimokame komunalinius mokesčius. Kadangi Vilniaus viešojo transporto stotelėse, kavinėse, knygynuose, universitetuose ir valdžios įstaigose galima nemokamai naudotis bevieliu internetu, turime galimybę duomenimis irgi dalintis nemokamai. Be to, internetu užpildyti formą ar parašyti apie miesto problemą yra daug lengviau negu išsiprašyti iš darbo ir ateiti į reikiamą įstaigą. Kai viskas taip gerai, kyla klausimas, ar dar yra kur tobulėti?
Žinoma taip. Jeigu nebūtų kur tobulėti, pradėtume degraduoti. Todėl užbaigdama šį straipsnį Vilniaus miesto savivaldybei norėčiau pateikti keletą konkrečių rekomendacijų, padėsiančių Vilniaus gyventojams saugiau ir patogiau gyventi būsimajame Europos Silicio slėnyje:
1. Didinti stebėjimo kamerų tinklą žmonių saugumui mieste užtikrinti. Surinktus statistinius duomenis naudoti ne tik nusikaltimų išaiškinimui, bet ir automobilių srautų mažinimui, miesto apšvietimo sistemos optimizavimui, viešojo transporto maršrutų tobulinimui.
2. Vykdyti kibernetinio saugumo užtikrinimo programas. Saugumo ekspertai perspėja, kad atakos prieš išmaniųjų įrenginių savininkus vykdomos nuo keliolikos iki kelių tūkstančių kartų per dieną, o mobiliųjų telefonų apsaugai skiriamas dėmesys vis dar minimalus Kadangi išmaniaisiais telefonais vis dažniau atsiskaitoma už pirkinius, būtina ne tik aktyviai diegti kokybiškas antivirusines sistemas, bet ir periodiškai informuoti gyventojus apie kibernetinius nusikaltimus ir jų prevencijos būdus.
3. Visas Vilniaus miesto savivaldybės teikiamas paslaugas perkelti ir į elektroninę erdvę bei mobiliąsias aplikacijas.
4. Palengvinti naudojimąsi mieste įdiegtomis technologijomis, vykdyti jų viešinimo programas. Žmonių baimė naujovėms žinoma nuo seno. Akivaizdus pavyzdys elektroninis viešojo transporto bilietas. Prireikė daugiau nei metų, kol įvairaus amžiaus žmonės priprato naudoti „Vilniečio kortelę“. Tam reikia laiko ir informacijos. Tačiau oranžinių dviračių nuomos sistema nors ir patraukli, tačiau turistams ir pirmą kartą sistemą išbandantiems klientams vis dar sukelia sunkumų. Mano nuomone, būtų itin patogu, jei oranžinį dviratį būtų galima išsinuomoti vos keletą kartų palietus mobiliojo telefono ekraną.
5. Įrengti mieste ne tik elektromobilių, bet ir mobiliųjų telefonų įkrovimo punktus.
