Bet mokslininkai sukūrė pirmą algoritmą, kuris gali laimėti ir „ne idealios informacijos žaidimą“ - savo darbo vaisių jie pristatė ketvirtadienį, tam panaudodami klasikinį žaidimą, kuriame tikimybės ir spėjimai yra labai svarbus elementas: „Texas Hold'em“ pokerį. Tyrime, kurį publikavo prestižinis mokslo žurnalas „Science“, mokslininkai parodė, kaip jų programa sugeba „išspręsti“ pokerio partiją taikant statymų ir blefavimo sistemą, kuri yra taip optimizuota, jog kompiuteris iš esmės niekada nepralaimi.
Žinant, kad lošimų pramonėje sukasi milžiniški pinigai, visai natūralu tikėtis, kad tokios programos kazino salėse būtų griežtai nepageidaujamos. Bet kol kas mokslininkai savo algoritmo komercializuoti tokioms reikmėms neketina.
Algoritmą galima pritaikyti ir už lošimų salių ribų: jis galėtų būti panaudojamas optimizuojant medicinines ir saugumo strategijas, ypač tokiose situacijose, kai turima tik dalinė informacija, bet reikia skubiai priimti sprendimą. „Netgi visą gyvenimą pražaidus pokerį išlieka didelė tikimybė, kad pralaimėsite – netgi jei aptiktumėte programos silpnybę“, – sakė vienas iš algoritmo autorių, Albertos universiteto (Kanada) kompiuterių mokslininkas Michaelas Bowlingas. „Metodus, kuriuos pritaikėme žaidimui spręsti, galima pritaikyti kur kas plačiau, ne vien pramogų sferoje. Kalbu apie bet kokį atvejį, kai reikia priimti sprendimą. Politika tampa žaidimu. Aukcionai tampa žaidimu. Saugumas tampa žaidimu“, – sakė mokslininkas.
Ligšiolinės programos, kurių nebuvo įmanoma įveikti kompiuteriniuose žaidimuose, tokiuose kaip šaškės ar šachmatai, lyginant su naujuoju algoritmu yra smulkmė: juose abu žaidėjai operuoja pilna informacija apie žaidimą ir gali priimti sprendimą pagal tą informaciją. Todėl kompiuteriui, kuris turi pilną geriausių galimų ėjimų duomenų bazę, visai nesudėtinga sudoroti vargšą žmogelį. Bet kai kalba pasisuka apie pokerį, „toks geriausių galimų ėjimų vertinimo procesas nebeveiksmingas. Sunku įvertinti kaip galėtų reaguoti kitas žaidėjas nežinant, kokios kortos bus jo rankose“, - sakė M. Bowlingas.
Dirbtinio intelekto tyrėjai jau daugelį metų ieškojo būtų „išspręsti“ pokerį. Tačiau ambicijos paprastai atsimušdavo į neįveikiamą sieną ir baigdavosi nuleistomis rankomis. Praėjusio amžiaus pabaigoje Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) mokslininkai Kolleris ir Pfefferis pareiškė: „Nė kiek nepriartėjome prie gebėjimo spręsti tokius milžiniškus žaidimus, kaip pilnavertis pokeris, ir mažai tikėtina, kad kada nors tai sugebėsime“.
Bet tada kanadiečiai sukūrė „Cepheus“. M. Bowlingas su kolegomis kompiuteriui nurodė sužaisti milijardus pokerio partijų su savimi. Iš pradžių jie „Cepheus“ programai pateikė tik pagrindines „Texas Hold'em“ taisykles. Kompiuteris iš pradžių priiminėjo visiškai atsitiktinius sprendimus, bet pamažu jis pradėjo mokytis. „Cepheus“ pradėjo sudarinėti „apgailestavimų“ sąrašą – į jį buvo įtraukiamos situacijos, kuriose būtų laimėta daugiau pinigų jei būtų atsisakoma žaisti toliau, jei būtų blefuojama, ar būtų statomos kitokios sumos. Tuomet mokslininkai „Cepheus“ programai nurodė žaisti vertinant pačius svarbiausius „apgailestavimus“ ir ignoruojant tuos, kurių vertė buvo mažesnė.
Ilgainiui „Cepheus“ apgailestavimų sąrašas nebeilgėjo. O dabar programa gali blefuoti ir statyti pinigus prieš geriausius pasaulio pokerio žaidėjus. „Darant tai tiksliai matematiniu būdu galima įrodyti, kad „apgailestavimo“ situacijų kiekis priartės prie nulio. O artėjant prie nulio apgailestavimų artėjama prie idealaus žaidimo“, – sakė mokslininkas.
Ne kiekviena „Cepheus“ partija būna ideali, bet žaidžiant daug žaidimų iš eilės jis garantuotai laimi. O žaidime, kuriame dalį sėkmės lemia tikimybė, geriau tikėtis ir neįmanoma.
Pokeris prieš... teroristus?
Algoritmo pasiekimai žaidžiant pokerį žavi ir kitus dirbtinio intelekto srities mokslininkus. „Tai tikrai įdomus mokslinis darbas su įtikinamais argumentais, kad tam tikra pokerio forma iš esmės yra išspręsta“, – sakė kanadiečių darbe nedalyvavęs Londono Karalienės Marijos universiteto doktorantas, kompiuterių mokslininkas Howardas Williamsas.
M. Bowlingo manymu, „Cepheus“ pagrindu būtų galima sukurti rinkinį naujų algoritmų, kurie padėtų saugumo pareigūnams optimizuoti patikros taškų išdėstymą, atsitiktinių paieškų atlikimą, aviacijos maršalų pasodinimo vietą lėktuvuose. Tokiose situacijos į „Cepheus“ panašios programos galėtų būti pamokytos potencialius teroristus vertinti kaip kitus žaidėjus, dalyvaujančius didelės vertės žaidime sau daugybe kintamųjų. „Tai labai panašu į tai, ką pasiekėme su savo pokerio žaidimu. Tai yra strategija, garantuojanti, kad nebus pralaimėta“, – sakė programuotojas.
Žinoma, ir idealus pokerio žaidimas yra nemenka vertybė. Jei tik kas nors ryšis žaisti prieš „Cepheus“. „Nenorėčiau žaisti prieš kompiuterį, kuris būtų sukonfigūruotas žaisti pagal pademonstruotą sprendimą. Niekada nežaisčiau „Hold'em“ pokerio prieš oponentą, su kuriuo negalėčiau palaikyti reikšmingo pokalbio“, - sakė H. Williamsas. Vargu ar prieš tokią programą ilgai atsilaikytų ir sportinio pokerio ekspertas Antanas Guoga...
O jei jums norisi išbandyti „Cepheus“ galimybes, M. Bowlingas sukūrė interneto svetainę, kur galite mesti iššūkį kompiuterinei programai, kuri visada laimi.
