Prognozes 2015-iems metams technologijų srityje skelbia BBC.
Savaitraščio „The Economist“ skaitmeninių technologijų specialistas, redaktorius Tomas Standage'as tvirtina, kad viena iš vyraujančių 2015 m. tendencijų – išmaniųjų telefonų tapimas dar išmanesniais. Gali būti, kad jų išmanumas netgi gąsdins.
Jau dabar telefonai geba nuspėti, kokia informacija mums reikalinga, kokius veiksmus norėtume atlikti. Klaidžiodami po nepažįstamą miestą išsitraukiame išmanųjį telefoną, kad surastume lankytinas vietas, jei vėluojame į susitikimą, išmanusis telefonas gali pasiūlyti išsiųsti žinutę kitiems jo dalyviams. Visa tai vadinama nuspėjančiomis sistemomis arba numatančiu intelektu. Geriausiai žinomas pavyzdys – „Google Now“ funkcija. Tačiau „Apple“, „Microsoft“ ir kai kurios kitos įmonės taip pat ties tuo dirba.
Kadangi šios funkcijos reiškia priėjimą prie elektroninio pašto, kalendoriaus, vietos ir naršymo istorijos, ne kiekvienam gali atrodyti priimtina netekti dalies savo asmeninio privatumo dėl patogumo. Be to, jausmas, kad telefonas tarsi skaito mūsų mintis, gali būti keistas ir nemalonus.
Technologijos tobulės ne tik išmaniuosiuose telefonuose – dėvimi įrenginiai, išmanūs automobiliai ar namai žmonėms gali pasirodyti labiau naudingi nei bauginantys savo galimybėmis.
Kur yra ta riba, kai technologijos nebevilioja patogumu ir nauda, o ima gąsdinti – atviras klausimas, į kurį atsakyti 2015-aisiais taps lengviau, mano jis.
„Microsoft“ vadovas Jungtinėje Karalystėje Dave’as Coplinas sako, kad 2015-iasiais skaitmeninės technologijos taps tokios pat savaime suprantamos kaip kvėpavimas – nebegalvosime apie jas, tiesiog jomis naudosimės. Į tai turėtų įsitraukti keletas augančių tendencijų: biuruose atsiras dėvimi įrenginiai, sustiprės interneto saugumas.
Produktyvumo samprata šiandien kinta, o technologijos yra pačiame šių permainų centre. Tuo pačiu turime pripažinti faktą, kad net jei naudojamės naujais, geresniais technologiniais pasiekimais, dažniausiai naudojame juos tam, kad atkartotume įprastinius darbo metodus. Technologijos turėtų apskritai pakeisti mūsų darbo pobūdį, o ne tik palengvinti ir paspartinti atliekamas veiklas.
Kadangi technologijos vis labiau įsitvirtina mūsų gyvenime, privalome suvokti, kad, kol iš esmės nepakeisime darbo pobūdžio, tiesiog vis greičiau suksimės kaip voverės rate, mėgindami neatsilikti nuo technologijų naujovių.
Tad svarbiausia 2015-ųjų prognozė ir viltis – kad tęsime tirti, plėtoti ir mėgautis neįtikėtinu technologijų potencialu.
„Deloitte“ technologijų, žiniasklaidos ir telekomunikacijų tyrimų grupės vadovas Paulas Lee prognozuoja, kad šiemet komerciniams tikslams itin pasitarnaus bepiločiai orlaiviai. Jie jau naudojami vaizdams fiksuoti, žemės paviršiui stebėti. Populiarės bepiločių orlaivių naudojimas pastatų priežiūrai, žurnalistai ir filmų kūrėjai juos naudos filmavimui. Nedideli bepiločiai orlaiviai ypač pasitarnaus vietose, kurių nepavyksta pasiekti sraigtasparniu.
Šiuo metu svarstoma, kaip geriausiai reglamentuoti bepiločių orlaivių naudojimą oro erdvėje. Neatsakingai pilotuojamas pusiau profesionalus 2 kg sveriantis orlaivis, kurio baterija išsenka šiam skrendant virš žmonių minios, gali rimtai sužeisti. Tačiau paieškos ir gelbėjimo misijoms naudojamas bepilotis orlaivis gali išgelbėti daugybę gyvybių.
Internetinės parduotuvės „Rakuten.co.uk“ generalinis direktorius Mike’as Bishopas įsitikinęs, kad sienas peržengianti prekyba internetu bus itin populiari, nes pirkėjai jau be baimės apsipirkinėja nuotoliniu būdu. Anksčiau nuo to atbaidydavo aukštos pristatymo kainos, ilgas prekės atvykimo terminas ar tarptautinių mokėjimo būdų stoka.
Eksperto nuomone, vis daugiau pardavėjų investuos į tarptautinę logistiką, kad išnaudotų sienų neturinčio interneto privalumus.
Tokios dalinimosi vaizdais platformos kaip „Pinterest“ ir „Instagram“ sparčiai auga, tad tikėtina, kad naujovių diegimas bus susijęs su vaizdais. Žmonės dalinasi, išsisaugo jiems patinkančius vaizdus, tad prekeiviai turi didžiulę galimybę apsipirkinėjimą internete padaryti dar smagesnį. Socialinių tinklų naujienų srautas galėtų tapti tarsi asmenine pirkimo rekomendacijų erdve. Šios rekomendacijos remtųsi mėgstamiausiais draugų naudojamais produktais ir renginiais, kuriuose artimiausiu metu dalyvausite.
Vienas „Mimecast“ įkūrėjų Neilas Murray pateikia ganėtinai niūrias prognozes: interneto saugumas 2015-aisiais taps itin pažeidžiamas, nes piktavaliai asmenys, organizuoto nusikalstamumo atstovai ir valstybės remiami įsilaužėliai stengsis pasinaudoti kiekviena spraga. Kasdien tapsime šių atakų taikiniais, o įsilaužėliai naudosis naujomis apgavysčių ir socialinės inžinerijos gudrybėmis.
Pelnas iš nusikaltimų kaip paslaugos ims augti, nes interneto įsilaužėliai ims intensyviai išnaudoti debesų kompiuterijos galimybes, kad pasiūlytų nelegalias paslaugas.
Vyriausiasis „SAP“ technologas Markas Darbyshire‘as įsitikinęs, kad 2015-aisiais didės verslumo ir smulkaus bei vidutinio verslo įtaka sveikatos apsaugos sektoriaus augimui. Tikimasi, kad prie to daug prisidės tinklinė ekonomika: žmonių, vietų, organizacijų ir daiktų susiejimas skaitmeniniu būdu, racionalizuojant pirkėjų sąveiką ir padedant bendradarbiauti.
Įmonėms, pradedančioms verslą sveikatos apsaugos srityje, atsivers plačios galimybės. Vien 2014-aisiais dėvimų medicininių įrenginių rinka išaugo 16,4 proc.
„Seagate“ vadovo pavaduotojas Markas Whitby perspėja, kad 2015-ieji bus paskutiniai metai, kuomet duomenų įrenginių talpa patenkins paklausą. Spėjama, kad 2020 metais bus sukuriama 44 zetabaitai duomenų, ir šis milžiniškas šuolis (palyginti su 2013-aisiais sukurtais 3,5 zetabaito) dar iki tol sukels didžiulių problemų. Jau 2015-aisiais pasaulis atsidurs ant prarajos krašto – duomenų bus sukuriama daugiau nei jų įmanoma išsaugoti.
Šiandien plačiai naudojama vertikalaus magnetinio informacijos įrašymo technologija ima senti. Kai dideli informacijos kiekiai suspaudžiami į standųjį diską naudojantis vertikalaus informacijos įrašymo technologija, pasiekiamas taškas, kada nebėra galimybės padidinti duomenų tankį.
Tačiau yra ir gera žinia: vystoma keletas technologinių naujovių, kurios padės išspręsti šią problemą. Visgi menkai tikėtina, kad jos pajėgs visiškai pašalinti atotrūkį tarp sukuriamų duomenų ir saugojimo vietos.
„Avaya“ generalinis direktorius Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje Simonas Culmeris sako, kad klientai ima priprasti prie bendravimo naudojant vaizdo priemones ir verslas ima į tai atsigręžti. Tad toks klientų aptarnavimo būdas taps populiaresnis, leis vartotojams ir įmonėms įgyvendinti tvirtesnius susitarimus, ypač tokiose srityse kaip sveikatos apsauga, finansų paslaugos, nuotolinis mokymasis.
